Medicinos žinios

2008-03-05 09:48

Onkologinė liga žmogaus organizme slapčia gali tūnoti ir dešimtmečius

Teksto dydis:

Vėžys gyventojus labiausiai įbaugina, kai ši liga nustatoma artimiesiems arba žinomiems žmonėms. Tačiau medikai įspėja – profilaktiškai atlikti tyrimus reikėtų visiems. Mat onkologinės ligos gali vystytis ir nesiųsdamos jokių pavojaus signalų.

Patarimus apie pavojingas, sunkiai pagydomas onkologines ligas bei jų prevenciją vilniečiams dalijo Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo šeimos gydytoja Daiva Berškienė.

- Kokie simptomai gali įspėti apie sunkią ligą?

- Onkologiniai susirgimai neturi jokių bendrų simptomų.

Pirminėse vėžio stadijose žmogui gali apskritai nieko neskaudėti.

Žinoma, kraujavimas, pastovus skausmas arba guzeliai kūne gali byloti apie onkologinius susirgimus.

Jeigu navikas nespaudžia kitų organų, tuomet žmogui nieko ir neskauda.

Mausti kurią nors kūno vietą ima tik tada, kai auglys jau būna didesnis. Apskritai, skausmai būdingi tik sunkesnėms vėžio stadijoms.

Pavyzdžiui, plaučių vėžiui gali būti būdingas sausas įkyrus kosulys, tačiau dažnai ši liga nustatoma ir tiems žmonėms, kurie iš viso nekosėja.

Krūties vėžio moterys taip pat gali nejausti.

Skrandžio vėžį nustatyti sunku. Juk dažnam paskauda skrandį, tačiau toli gražu ne kiekvienam dėl to diagnozuojama onkologinė liga.

- Kaip nustatomos tikslios onkologinių ligų diagnozės?

- Pirmiausia gydytojas klausia paciento, kuo ir kiek laiko šis skundžiasi, kada jam pagerėja, ar jo giminaičiai nesirgo onkologinėmis ligomis.

Tuomet medikai pacientus apžiūri, jeigu įmanoma, apčiuopia, paspaudinėja, pavyzdžiui, pilvą, krūtis, skydliaukę. Jei įtariama plaučių liga, juos reikia paklausyti.

Jei reikalingi, paskiriami specialūs – laboratoriniai arba instrumentiniai tyrimai – echoskopija, rentgenas, kraujo ir kitokie tyrimai.

Nustatyti onkologinį susirgimą galima atlikus biopsiją.

Tokiu atveju adata reikia paimti mažą naviko gabaliuką ir jį nuodugniai ištirti pro mikroskopą.

- Ar galima nustatyti vėžį atlikus bendrus kraujo tyrimus?

- Kraujas yra labai sudėtingas, dėl to jame medikai randa tik tai, ko konkrečiai ieško. Bendras kraujo tyrimas jokio vėžio parodyti negali. Nebent žmogui būtų priešmirtinė stadija, tuomet kraujas būtų smarkiai nusilpęs, žemas hemoglobino kiekis. Atlikus bendrą kraujo tyrimą beveik neįmanoma nustatyti netgi trečios vėžio stadijos.

Tačiau tyrimams paėmus žmogaus kraujo, naudojant specialius markerius ir ieškant konkretaus susirgimo, galima nustatyti diagnozę.

Vis dėlto tokie markeriai labiau naudojami ne diagnostikai, o tada, kai pacientui jau paskirtas gydymas, jo ligos kontrolei.

- Kokios yra profilaktinės onkologinių ligų programos, kuriomis gali naudotis gyventojai?

- Tokios programos, kai profilaktiškai atliekami nemokami tyrimai, yra kelios.

Visi vyrai nuo 50 iki 75 metų kartą per metus gali savo gydytojo prašyti paskirti prostatos specifinio antigeno tyrimus.

Jeigu artimi vyriškio giminaičiai sirgo prostatos vėžiu, tokie tyrimai atliekami ir sulaukus 45 metų.

Kartą per dvejus metus moterys, kurių amžius 50-65 metai, gali profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Tokie patys tyrimai rekomenduojami ir moterims nuo trisdešimties metų.

30-60 metų moterims atliekami ir tyrimai dėl gimdos kaklelio vėžio.

Ši liga – plintanti lytiškai. Jei mergina virusu užsikrės jaunystėje, gimdos kaklelio vėžys jai gali išsivystyti tik po 25 metų.

Dėl to moterims ir merginoms pas ginekologus reikėtų lankytis reguliariai – gimdos kaklelio vėžys, nustatytas pirmoje stadijoje, yra pagydomas 100 procentų.

Be to, nuo šio susirgimo jau galima pasiskiepyti.

Net jeigu žmogus niekuo nesiskundžia, gydytojai kartą per dvejus metus pacientams rekomenduoja persišviesti plaučius.

Šiuo metu rengiama žarnyno vėžio diagnostikos programa.

- Kaip dažnai paskirti profilaktinius tyrimus prašo niekuo nesiskundžiantys gyventojai?

- Dirbu šešerius metus. Lyginant su pirmaisiais mano darbo metais, dabar tokių pacientų būna gerokai daugiau.

Dažniausiai ateina ir viską patikrinti prašo savimi besirūpinantys, darbingi ir aktyvūs 30-40 metų žmonės.

Pasitaiko, kad žmonės pasitikrinti sveikatą ateina tada, kai vėžiu suserga visuomenėje gerai žinomas arba jiems artimas žmogus.

Reguliariai, kartą per metus, tikrintis sveikatą rekomenduojama visiems. Onkologinių susirgimų rizika didėja sulaukus 50 metų.

Tačiau jeigu žmogui nuolat ką nors skauda arba jis pastebi kokius nors savo organizmo pokyčius, derėtų iš karto apsilankyti pas gydytojus.

- Kokie veiksniai gali sumažinti arba padidinti ligos tikimybę?

- Vėžys gali apimti bet kurį žmogaus organą, netgi širdį.

Onkologiniai susirgimai gali dažniau pasitaikyti žmonėms, kurių gyvenimo būdas nėra sveikas. Pavyzdžiui, maždaug kas antras rūkantis žmogus po 40 metų suserga plaučių vėžiu.

Netvarkingas lytinis gyvenimas gali lemti gimdos kaklelio vėžį.

Riebus maistas, nejudra, žalingi įpročiai taip pat gali paskatinti onkologinių ligų vystymąsi.

Vėžį taip pat galima paveldėti.

Vėžys gyventojus labiausiai įbaugina, kai ši liga nustatoma artimiesiems arba žinomiems žmonėms. Tačiau medikai įspėja – profilaktiškai atlikti tyrimus reikėtų visiems. Mat onkologinės ligos gali vystytis ir nesiųsdamos jokių pavojaus signalų.

Patarimus apie pavojingas, sunkiai pagydomas onkologines ligas bei jų prevenciją vilniečiams dalijo Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo šeimos gydytoja Daiva Berškienė.

- Kokie simptomai gali įspėti apie sunkią ligą?

- Onkologiniai susirgimai neturi jokių bendrų simptomų.

Pirminėse vėžio stadijose žmogui gali apskritai nieko neskaudėti.

Žinoma, kraujavimas, pastovus skausmas arba guzeliai kūne gali byloti apie onkologinius susirgimus.

Jeigu navikas nespaudžia kitų organų, tuomet žmogui nieko ir neskauda.

Mausti kurią nors kūno vietą ima tik tada, kai auglys jau būna didesnis. Apskritai, skausmai būdingi tik sunkesnėms vėžio stadijoms.

Pavyzdžiui, plaučių vėžiui gali būti būdingas sausas įkyrus kosulys, tačiau dažnai ši liga nustatoma ir tiems žmonėms, kurie iš viso nekosėja.

Krūties vėžio moterys taip pat gali nejausti.

Skrandžio vėžį nustatyti sunku. Juk dažnam paskauda skrandį, tačiau toli gražu ne kiekvienam dėl to diagnozuojama onkologinė liga.

- Kaip nustatomos tikslios onkologinių ligų diagnozės?

- Pirmiausia gydytojas klausia paciento, kuo ir kiek laiko šis skundžiasi, kada jam pagerėja, ar jo giminaičiai nesirgo onkologinėmis ligomis.

Tuomet medikai pacientus apžiūri, jeigu įmanoma, apčiuopia, paspaudinėja, pavyzdžiui, pilvą, krūtis, skydliaukę. Jei įtariama plaučių liga, juos reikia paklausyti.

Jei reikalingi, paskiriami specialūs – laboratoriniai arba instrumentiniai tyrimai – echoskopija, rentgenas, kraujo ir kitokie tyrimai.

Nustatyti onkologinį susirgimą galima atlikus biopsiją.

Tokiu atveju adata reikia paimti mažą naviko gabaliuką ir jį nuodugniai ištirti pro mikroskopą.

- Ar galima nustatyti vėžį atlikus bendrus kraujo tyrimus?

- Kraujas yra labai sudėtingas, dėl to jame medikai randa tik tai, ko konkrečiai ieško. Bendras kraujo tyrimas jokio vėžio parodyti negali. Nebent žmogui būtų priešmirtinė stadija, tuomet kraujas būtų smarkiai nusilpęs, žemas hemoglobino kiekis. Atlikus bendrą kraujo tyrimą beveik neįmanoma nustatyti netgi trečios vėžio stadijos.

Tačiau tyrimams paėmus žmogaus kraujo, naudojant specialius markerius ir ieškant konkretaus susirgimo, galima nustatyti diagnozę.

Vis dėlto tokie markeriai labiau naudojami ne diagnostikai, o tada, kai pacientui jau paskirtas gydymas, jo ligos kontrolei.

- Kokios yra profilaktinės onkologinių ligų programos, kuriomis gali naudotis gyventojai?

- Tokios programos, kai profilaktiškai atliekami nemokami tyrimai, yra kelios.

Visi vyrai nuo 50 iki 75 metų kartą per metus gali savo gydytojo prašyti paskirti prostatos specifinio antigeno tyrimus.

Jeigu artimi vyriškio giminaičiai sirgo prostatos vėžiu, tokie tyrimai atliekami ir sulaukus 45 metų.

Kartą per dvejus metus moterys, kurių amžius 50-65 metai, gali profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Tokie patys tyrimai rekomenduojami ir moterims nuo trisdešimties metų.

30-60 metų moterims atliekami ir tyrimai dėl gimdos kaklelio vėžio.

Ši liga – plintanti lytiškai. Jei mergina virusu užsikrės jaunystėje, gimdos kaklelio vėžys jai gali išsivystyti tik po 25 metų.

Dėl to moterims ir merginoms pas ginekologus reikėtų lankytis reguliariai – gimdos kaklelio vėžys, nustatytas pirmoje stadijoje, yra pagydomas 100 procentų.

Be to, nuo šio susirgimo jau galima pasiskiepyti.

Net jeigu žmogus niekuo nesiskundžia, gydytojai kartą per dvejus metus pacientams rekomenduoja persišviesti plaučius.

Šiuo metu rengiama žarnyno vėžio diagnostikos programa.

- Kaip dažnai paskirti profilaktinius tyrimus prašo niekuo nesiskundžiantys gyventojai?

- Dirbu šešerius metus. Lyginant su pirmaisiais mano darbo metais, dabar tokių pacientų būna gerokai daugiau.

Dažniausiai ateina ir viską patikrinti prašo savimi besirūpinantys, darbingi ir aktyvūs 30-40 metų žmonės.

Pasitaiko, kad žmonės pasitikrinti sveikatą ateina tada, kai vėžiu suserga visuomenėje gerai žinomas arba jiems artimas žmogus.

Reguliariai, kartą per metus, tikrintis sveikatą rekomenduojama visiems. Onkologinių susirgimų rizika didėja sulaukus 50 metų.

Tačiau jeigu žmogui nuolat ką nors skauda arba jis pastebi kokius nors savo organizmo pokyčius, derėtų iš karto apsilankyti pas gydytojus.

- Kokie veiksniai gali sumažinti arba padidinti ligos tikimybę?

- Vėžys gali apimti bet kurį žmogaus organą, netgi širdį.

Onkologiniai susirgimai gali dažniau pasitaikyti žmonėms, kurių gyvenimo būdas nėra sveikas. Pavyzdžiui, maždaug kas antras rūkantis žmogus po 40 metų suserga plaučių vėžiu.

Netvarkingas lytinis gyvenimas gali lemti gimdos kaklelio vėžį.

Riebus maistas, nejudra, žalingi įpročiai taip pat gali paskatinti onkologinių ligų vystymąsi.

Vėžį taip pat galima paveldėti.

Man patiko Neblogai Man nepatiko