Nauja panacėja - Tibeto grybas

1/0

Medicinos žinios

2008-04-23 09:52

Nauja panacėja - Tibeto grybas

Teksto dydis:

Stebuklingas vaistas nuo visų žinomų ligų: gydo cukrinį diabetą, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, puikiai tinka kaip kosmetinė priemonė. Pastaruoju metu Tibeto pieno grybas eina iš rankų į rankas. Tačiau ar iš tiesų jis daro stebuklus?

Prisijungus prie bet kurio interneto forumo, galima perskaityti daugybę informacijos, kuria dalijasi Tibeto pieno grybą namuose auginančios vilnietės.

Moterys Tibeto pieno grybą užpila pienu, susidariusį skystį, skoniu panašų į kefyrą, jos geria norėdamos sulieknėti, tepa ant veido kaip kaukę odai ar ant plaukų, kurie esą tampa stiprūs ir žvilgantys.

Norinčios Tibeto pieno grybą įsigyti moterys dalijasi kontaktais, kai kas iš to net siekia uždirbti ir grybo prieaugį parduoda už keliasdešimt litų.

Grybas – paskutinė viltis

Paskambinus vienu interneto forume nurodytu telefonu, atsiliepusi moteris, vardu Kristina, pasakojo, kad grybą šiuo metu vartoja jos motina, kuri serga cukriniu diabetu.

„Ji geria skystį kol kas tik mėnesį, todėl negalime pasakyti, ar jaučiamas koks poveikis. Nuo cukrinio diabeto išbandėme viską, ką įmanoma, tai nusprendėme ir Tibeto pieno grybą pabandyti“, – pasakojo Kristina.

Anot jos, Tibeto pieno grybas turi vieną didelį minusą – kadangi jį kasdien reikia užpilti pienu, išvažiuojant jo negali palikti be priežiūros. Neprižiūrimas grybas tiesiog sunyksta.

„Tai turime naują, kaip vadiname, naminį gyvūną. Jeigu kažkur išvažiuojame, tai ir grybą kartu su stiklainiu vežamės“, – pasakojo Kristina.

Neva skiria ir medikai

Leidusi savo grybą nufotografuoti studentė Olga sakė, kad jį auginti ir vartoti pradėjo jos kambario draugė.

Pamačiusi, kad jai nieko blogo neatsitiko, vartoti pradėjo ir pati, nors iš pradžių į tai žiūrėjo labai skeptiškai.

„Geriu tik mėnesį, bet dar nejaučiu kažkokio poveikio. Tik plaukai tapo švelnesni, jų galiukai ne taip skylinėja. Tuo labiau, kad nuo vaikystės mėgau kefyrą, tai man net ir skanu“, – pasakojo Olga.

Mergina tvirtino girdėjusi, kad vartoti Tibeto pieno grybą ligoniams rekomenduoja net ir kai kurie medikai. Taip esą pacientai gali išspręsti virškinimo problemas.

Legenda – išgydytas vėžys

Su grybu ir instrukciją viena kitai perduodančios moterys pasakojo, kad grybas buvo išvestas Tibete ir ilgai išliko Tibeto medicinos paslaptimi. Į Europą jį esą atvežė lenkų profesorius, kuris 5 metus gyveno ir gydėsi Indijoje. Jis sirgo skrandžio ir kepenų vėžiu ir išsigydė Tibeto pieno grybu.

Instrukcijoje taip pat rašoma, kad Tibeto pieno grybas stiprina imuninę sistemą, didina organizmo tonusą, mažina antsvorį. Jis esą gydo skrandžio ir žarnyno ligas, opas, mikroflorą, turi žaizdas gydančių savybių.

Dar vienos grybo stebuklingos galios turi dezinfekuojančių ir priešuždegiminių savybių, skatina tulžies išsiskyrimą, nuima spazmus, gydo širdies ligas, hipertoniją, didina lytinį aktyvumą, net stabdo vėžinių ląstelių augimą, sumažina gerybinius navikus.

Sveiko pieno grybo kūnas yra baltos spalvos

Jis būna 5-6 milimetrų dydžio pradinėje augimo stadijoje ir 40-50 milimetrų pabaigoje prieš dalijimąsi.

Grybo prieaugį perduoti kitiems galima tik su vartojimo ir priežiūros instrukcija, kurį apsaugos grybą nuo žūties.

Veiksmingumas neįrodytas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių ligoninės gydytoja dietologė Edita Gavelienė pasakojo, kad visada stebisi žmonėmis, kurie drįsta eksperimentuoti su savo sveikata.

„Žmonės galvoja, jeigu mano kaimynui gerai, tai gal ir man bus gerai.

Tai yra mieliagrybis, priklauso pelėsiniams grybams. Ir neramu, kai paskaitai apie jį, nes susidaro įspūdis, kad jis išgydo nuo visų įmanomų ligų“, – aiškino E.Gavelienė.

Medikė stebėjosi, kad žmonėms nekyla klausimas, jeigu jis toks stebuklingas – tai kodėl tuomet nevartojamas tradicinėje medicinoje?

„Nėra atlikta jokios studijos ar patvirtintų duomenų, kad įrodytų jo veiksmingumą.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga vėžiu, jo organizmas išsekęs, o čia pradedamas vartoti pelėsis – aktyvi gyvybės forma, juk nežinia, kaip organizmas gali sureaguoti“, – tvirtino specialistė.

Anot jos, kas gali garantuoti, kad auginant kelintą grybą iš vieno ir to paties, ilgainiui nesikeičia jo savybės.

„Yra tekę bendrauti su pacientais, kurie vartojo grybą, bet nė vieno stebuklo dar nemačiau“, – sakė E.Gavelienė.

Stebuklingas vaistas nuo visų žinomų ligų: gydo cukrinį diabetą, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, puikiai tinka kaip kosmetinė priemonė. Pastaruoju metu Tibeto pieno grybas eina iš rankų į rankas. Tačiau ar iš tiesų jis daro stebuklus?

Prisijungus prie bet kurio interneto forumo, galima perskaityti daugybę informacijos, kuria dalijasi Tibeto pieno grybą namuose auginančios vilnietės.

Moterys Tibeto pieno grybą užpila pienu, susidariusį skystį, skoniu panašų į kefyrą, jos geria norėdamos sulieknėti, tepa ant veido kaip kaukę odai ar ant plaukų, kurie esą tampa stiprūs ir žvilgantys.

Norinčios Tibeto pieno grybą įsigyti moterys dalijasi kontaktais, kai kas iš to net siekia uždirbti ir grybo prieaugį parduoda už keliasdešimt litų.

Grybas – paskutinė viltis

Paskambinus vienu interneto forume nurodytu telefonu, atsiliepusi moteris, vardu Kristina, pasakojo, kad grybą šiuo metu vartoja jos motina, kuri serga cukriniu diabetu.

„Ji geria skystį kol kas tik mėnesį, todėl negalime pasakyti, ar jaučiamas koks poveikis. Nuo cukrinio diabeto išbandėme viską, ką įmanoma, tai nusprendėme ir Tibeto pieno grybą pabandyti“, – pasakojo Kristina.

Anot jos, Tibeto pieno grybas turi vieną didelį minusą – kadangi jį kasdien reikia užpilti pienu, išvažiuojant jo negali palikti be priežiūros. Neprižiūrimas grybas tiesiog sunyksta.

„Tai turime naują, kaip vadiname, naminį gyvūną. Jeigu kažkur išvažiuojame, tai ir grybą kartu su stiklainiu vežamės“, – pasakojo Kristina.

Neva skiria ir medikai

Leidusi savo grybą nufotografuoti studentė Olga sakė, kad jį auginti ir vartoti pradėjo jos kambario draugė.

Pamačiusi, kad jai nieko blogo neatsitiko, vartoti pradėjo ir pati, nors iš pradžių į tai žiūrėjo labai skeptiškai.

„Geriu tik mėnesį, bet dar nejaučiu kažkokio poveikio. Tik plaukai tapo švelnesni, jų galiukai ne taip skylinėja. Tuo labiau, kad nuo vaikystės mėgau kefyrą, tai man net ir skanu“, – pasakojo Olga.

Mergina tvirtino girdėjusi, kad vartoti Tibeto pieno grybą ligoniams rekomenduoja net ir kai kurie medikai. Taip esą pacientai gali išspręsti virškinimo problemas.

Legenda – išgydytas vėžys

Su grybu ir instrukciją viena kitai perduodančios moterys pasakojo, kad grybas buvo išvestas Tibete ir ilgai išliko Tibeto medicinos paslaptimi. Į Europą jį esą atvežė lenkų profesorius, kuris 5 metus gyveno ir gydėsi Indijoje. Jis sirgo skrandžio ir kepenų vėžiu ir išsigydė Tibeto pieno grybu.

Instrukcijoje taip pat rašoma, kad Tibeto pieno grybas stiprina imuninę sistemą, didina organizmo tonusą, mažina antsvorį. Jis esą gydo skrandžio ir žarnyno ligas, opas, mikroflorą, turi žaizdas gydančių savybių.

Dar vienos grybo stebuklingos galios turi dezinfekuojančių ir priešuždegiminių savybių, skatina tulžies išsiskyrimą, nuima spazmus, gydo širdies ligas, hipertoniją, didina lytinį aktyvumą, net stabdo vėžinių ląstelių augimą, sumažina gerybinius navikus.

Sveiko pieno grybo kūnas yra baltos spalvos

Jis būna 5-6 milimetrų dydžio pradinėje augimo stadijoje ir 40-50 milimetrų pabaigoje prieš dalijimąsi.

Grybo prieaugį perduoti kitiems galima tik su vartojimo ir priežiūros instrukcija, kurį apsaugos grybą nuo žūties.

Veiksmingumas neįrodytas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių ligoninės gydytoja dietologė Edita Gavelienė pasakojo, kad visada stebisi žmonėmis, kurie drįsta eksperimentuoti su savo sveikata.

„Žmonės galvoja, jeigu mano kaimynui gerai, tai gal ir man bus gerai.

Tai yra mieliagrybis, priklauso pelėsiniams grybams. Ir neramu, kai paskaitai apie jį, nes susidaro įspūdis, kad jis išgydo nuo visų įmanomų ligų“, – aiškino E.Gavelienė.

Medikė stebėjosi, kad žmonėms nekyla klausimas, jeigu jis toks stebuklingas – tai kodėl tuomet nevartojamas tradicinėje medicinoje?

„Nėra atlikta jokios studijos ar patvirtintų duomenų, kad įrodytų jo veiksmingumą.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga vėžiu, jo organizmas išsekęs, o čia pradedamas vartoti pelėsis – aktyvi gyvybės forma, juk nežinia, kaip organizmas gali sureaguoti“, – tvirtino specialistė.

Anot jos, kas gali garantuoti, kad auginant kelintą grybą iš vieno ir to paties, ilgainiui nesikeičia jo savybės.

„Yra tekę bendrauti su pacientais, kurie vartojo grybą, bet nė vieno stebuklo dar nemačiau“, – sakė E.Gavelienė.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko