Medicinos žinios

2008-05-06 12:03

Kauno „Žalgirio“ vyrai sutiko po mirties paaukoti savo organus ir audinius

Teksto dydis:

Šešiametė Kamilė vietoj šventės Marijampolėje pateko į ligoninę. Tačiau čia mažylės ir jos tėvų laukė didesnė šventė – po trejų laukimo metų atsirado mergaitei tinkamas donoro inkstas.

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“ Marijampolėje surengė žmonių, gyvenančių su persodintais organais, sporto varžybas, kartu – ir donorystei propaguoti skirtą šventę visuomenei.

Kamilės nuotrauka puošė donorystei propaguoti skirtą plakatą ir lankstinuką. „Pritariu organų donorystei. Kamilė, nuolat jaučianti troškulį: „Kai man įdės inkstuką, aš gersiu, gersiu“ – parašyta juose.

Tokiems ligoniams kaip ji gydytojai draudžia daug gerti.

Užpildė donorų korteles

Inksto šventės išvakarėse sulaukusiai mergaitei šis plakatas sugrįš su „Žalgirio“ krepšinio komandos vyrų parašais.

Šventėje Marijampolėje dalyvavę krepšininkai ne tik linkėjo mažylei greičiau pasveikti.

Krepšininkai ir jų treneriai pasirašė simbolines organų donorų korteles, parašais patvirtino, kad remia organų donorystę.

To daryti nereikėjo tik Jonui Mačiuliui.

Žalgirietis iš piniginės išsitraukė ir pademonstravo tikrą donoro kortelę.

J.Mačiulis jau anksčiau niekieno neverčiamas apsisprendė, kad mirties atveju jo organai gali būti persodinti kitiems.

Po inkstą dovanojo abu tėvai

Nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė su persodintu inkstu gyvena jau 24 metus.

Pirmoji operacija buvo atlikta, kai mergaitei tebuvo 11 metų. Inkstą jai padovanojo mama, tačiau šis po šešerių metų nustojo veikęs.

Kitą inkstą Ugnei padovanojo tėvas. U.Šakūnienė – vienintelė Lietuvoje, kuriai po inkstą yra dovanoję abu tėvai.

„Gyvasties“ asociacijos Marijampolės skyriaus pirmininkui Vitui Jablonskiui inkstą padovanojo brolis.

Tačiau ne visų artimų giminaičių ar šeimos narių organai tinka ligoniams.

Pernai Lietuvoje buvo persodinti tik 9 gyvų donorų inkstai. Dar 83 ligoniams persodinti netikėtai žuvusių donorų artimųjų dovanoti inkstai.

Laukia apie trejus metus

Dabar šalyje yra apie 1400 ligonių, kuriems dėl inkstų nepakankamumo nuolat atliekamos dializės. 250 jų laukia donoro inkstų.

Vidutiniškai donoro inksto ligoniai, kuriems atliekamos dializės, laukia apie trejus metus.

Vieno ligonio dializė per metus ligonių kasoms kainuoja 60 tūkst. litų. Jeigu visi jie gautų donoro inkstą, valstybei tai kainuotų keletą kartų pigiau.

Tačiau organų donorų labai trūksta.

„Skatiname žmones suprasti, kad ir po mirties dar galima kam nors padėti, – sakė U.Šakūnienė. – Todėl labai svarbu, kad savo organus nusprendę paaukoti žmonės ne tik siektų įsigyti tai patvirtinančią donoro kortelę, bet ir apie tai kalbėtųsi su savo artimaisiais“.

Jei žmogus nėra užpildęs donoro kortelės, nelaimei ištikus tik šeima ir giminės gali paaukoti jo organus. Žinodami artimojo valią, jie galėtų lengviau apsispręsti.

Lietuvoje šiuo metu donorų korteles yra užpildę 8251 žmogus.

Visų jų audiniai ir organai po mirties gali būti persodinti sunkiems ligoniams.

Faktai ir skaičiai

* Pernai Lietuvoje atliktos 92 inkstų transplantacijos, 14 – širdies, 9 – kepenų, 1 – plaučių, 1 – plaučių ir širdies komplekso, 39 – ragenų, 93 – kaulų čiulpų.

* Paskutinę praėjusių metų dieną registre buvo 265 ligoniai, laukiantys inksto, 35 – širdies, 28 – kepenų, 2 – plaučių, 9 – širdies ir plaučių, 298 – ragenų.

* Paaukoti nelaimės ištikto žmogaus organų nesutinka beveik trečdalis artimųjų. 2002-aisiais tokių buvo beveik pusė.

* Šių metų balandžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje buvo 8251 asmuo, sutikęs, kad audiniai ir organai po mirties būtų panaudoti persodinimui. 96 procentai jų sutiko paaukoti visus persodinti tinkamus audinius ar organus.

* 32 žmonės parašais patvirtino nesutinkantys, kad jų audiniai ar organai po mirties būtų persodinti kitiems.

Šešiametė Kamilė vietoj šventės Marijampolėje pateko į ligoninę. Tačiau čia mažylės ir jos tėvų laukė didesnė šventė – po trejų laukimo metų atsirado mergaitei tinkamas donoro inkstas.

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“ Marijampolėje surengė žmonių, gyvenančių su persodintais organais, sporto varžybas, kartu – ir donorystei propaguoti skirtą šventę visuomenei.

Kamilės nuotrauka puošė donorystei propaguoti skirtą plakatą ir lankstinuką. „Pritariu organų donorystei. Kamilė, nuolat jaučianti troškulį: „Kai man įdės inkstuką, aš gersiu, gersiu“ – parašyta juose.

Tokiems ligoniams kaip ji gydytojai draudžia daug gerti.

Užpildė donorų korteles

Inksto šventės išvakarėse sulaukusiai mergaitei šis plakatas sugrįš su „Žalgirio“ krepšinio komandos vyrų parašais.

Šventėje Marijampolėje dalyvavę krepšininkai ne tik linkėjo mažylei greičiau pasveikti.

Krepšininkai ir jų treneriai pasirašė simbolines organų donorų korteles, parašais patvirtino, kad remia organų donorystę.

To daryti nereikėjo tik Jonui Mačiuliui.

Žalgirietis iš piniginės išsitraukė ir pademonstravo tikrą donoro kortelę.

J.Mačiulis jau anksčiau niekieno neverčiamas apsisprendė, kad mirties atveju jo organai gali būti persodinti kitiems.

Po inkstą dovanojo abu tėvai

Nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė su persodintu inkstu gyvena jau 24 metus.

Pirmoji operacija buvo atlikta, kai mergaitei tebuvo 11 metų. Inkstą jai padovanojo mama, tačiau šis po šešerių metų nustojo veikęs.

Kitą inkstą Ugnei padovanojo tėvas. U.Šakūnienė – vienintelė Lietuvoje, kuriai po inkstą yra dovanoję abu tėvai.

„Gyvasties“ asociacijos Marijampolės skyriaus pirmininkui Vitui Jablonskiui inkstą padovanojo brolis.

Tačiau ne visų artimų giminaičių ar šeimos narių organai tinka ligoniams.

Pernai Lietuvoje buvo persodinti tik 9 gyvų donorų inkstai. Dar 83 ligoniams persodinti netikėtai žuvusių donorų artimųjų dovanoti inkstai.

Laukia apie trejus metus

Dabar šalyje yra apie 1400 ligonių, kuriems dėl inkstų nepakankamumo nuolat atliekamos dializės. 250 jų laukia donoro inkstų.

Vidutiniškai donoro inksto ligoniai, kuriems atliekamos dializės, laukia apie trejus metus.

Vieno ligonio dializė per metus ligonių kasoms kainuoja 60 tūkst. litų. Jeigu visi jie gautų donoro inkstą, valstybei tai kainuotų keletą kartų pigiau.

Tačiau organų donorų labai trūksta.

„Skatiname žmones suprasti, kad ir po mirties dar galima kam nors padėti, – sakė U.Šakūnienė. – Todėl labai svarbu, kad savo organus nusprendę paaukoti žmonės ne tik siektų įsigyti tai patvirtinančią donoro kortelę, bet ir apie tai kalbėtųsi su savo artimaisiais“.

Jei žmogus nėra užpildęs donoro kortelės, nelaimei ištikus tik šeima ir giminės gali paaukoti jo organus. Žinodami artimojo valią, jie galėtų lengviau apsispręsti.

Lietuvoje šiuo metu donorų korteles yra užpildę 8251 žmogus.

Visų jų audiniai ir organai po mirties gali būti persodinti sunkiems ligoniams.

Faktai ir skaičiai

* Pernai Lietuvoje atliktos 92 inkstų transplantacijos, 14 – širdies, 9 – kepenų, 1 – plaučių, 1 – plaučių ir širdies komplekso, 39 – ragenų, 93 – kaulų čiulpų.

* Paskutinę praėjusių metų dieną registre buvo 265 ligoniai, laukiantys inksto, 35 – širdies, 28 – kepenų, 2 – plaučių, 9 – širdies ir plaučių, 298 – ragenų.

* Paaukoti nelaimės ištikto žmogaus organų nesutinka beveik trečdalis artimųjų. 2002-aisiais tokių buvo beveik pusė.

* Šių metų balandžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje buvo 8251 asmuo, sutikęs, kad audiniai ir organai po mirties būtų panaudoti persodinimui. 96 procentai jų sutiko paaukoti visus persodinti tinkamus audinius ar organus.

* 32 žmonės parašais patvirtino nesutinkantys, kad jų audiniai ar organai po mirties būtų persodinti kitiems.

Man patiko Neblogai Man nepatiko