Kada greipfrutai naudingi, o kada nuodingi?

Medicinos žinios

2012-02-11 06:43

Kada greipfrutai naudingi, o kada nuodingi?

Teksto dydis:

Šis klausimas gali skambėti kaip abejotina sensacija, nusigriebta iš kokio nors nepatikimo šaltinio. Bent jau taip būtų atrodę prieš keletą metų, kai mokslininkai vienu balsu tvirtino, kad greipfrutas – nepamainomas vitamino C šaltinis, vaisius, gerinantis medžiagų apykaitą ir stiprinantis imunitetą.

Teigiamos greipfrutų savybės iki šiol nenuvainikuotos, bet naujausi moksliniai tyrimai atskleidė nežinomą greipfrutų savybę – sveikatai pavojingą sąveiką su kai kuriais vaistais.

Tad klausimas – greipfrutai naudingi ar nuodingi – nė kiek nešokiravo medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės Editos Gavelienės.

„Greipfrutai būtų puikūs vaisiai, jei visi, kurie juos valgo, būtų sveiki. Bet kai kurie žmonės serga lėtinėmis ligomis ir vartoja vaistus, kurių poveikį gali pakeisti net nedidelė skiltelė greipfruto”, – tvirtina E.Gavelienė.

Kaip pastebėta, kad greipfrutai gali iškreipti vaistų poveikį?

– Po kelių nelaimingų atsitikimų, kai mirė kardiologine liga sirgę ligoniai, buvo pradėta aiškintis, kodėl. Paaiškėjo – dėl to kalti greipfrutai.

– Ko yra greipfrutuose, kas juos išskiria iš kitų citrusinių vaisių, nekeliančių pavojaus sveikatai?

– Greipfrutuose yra daug flavonoidų. Šiuose vaisiuose esantys flavonoidai slopina tam tikro fermento, dalyvaujančio skaidant daugelį vaistų, veiklą. Jei daugiau nesuskaidyto preparato patenka į kraują, padidėja jo koncentracija, sustiprėja veikimas ir galimybė pasireikšti šalutiniam poveikiui.

Greipfruto ir šio fermento sąveika gali trukti net iki 72 valandų. Ji nepriklauso netgi nuo to, kiek vaisiaus suvalgyta – tik skiltelė ar visas vaisius, ar išgertas gurkšnis sulčių.

– Kokiomis ligomis sergantiems žmonėms pavojingi šie vaisiai?

– Jei žmogus turi aukštą kraujospūdį ir vartoja vaistus, šis vaisius jiems pavojingas. Tiesa, ne visi kraujospūdį mažinantys vaistai sąveikauja su jau minėtu fermentu ir ne visų jų poveikį pakeičia greipfrutai.

Tačiau daug populiarių šios grupės vaistų poveikį greipfrutai pakeičia. Panašiai atsitinka ir su vaistais, kurie mažina cholesterolio kiekį.

Mokslininkai mini daug vaistų, kurių poveikį greipfrutai esą stiprina. Tarp jų – antidepresantai. Tai turėtų būti pavojinga.

– Taip ir yra. Dėl minėto fermento ir greipfruto sąveikos atsitinka taip, kad didelė antidepresanto dalis lieka kraujyje, todėl pailgėja jo veikimas.

Tarkime, žmogus antidepresantų tabletę užgeria greipfrutų sultimis. Greičiausiai jo organizme susidaro tokia vaistų koncentracija, kad jų nereikėtų vartoti dvi tris dienas.

Bet ligoniai paprastai vartoja vaistus taip, kaip nurodo gydytojas, ir nieko neįtardami kenkia savo sveikatai.

Kokių dar vaistų sąveika su greipfrutais gali būti pavojinga?

– Paminėsiu tas vaistų grupes, su kuriomis susiduria nemaža dalis visuomenės. Tai antibiotikai ir antihistamininiai, kitaip – alergijai gydyti skiriami vaistai.

– Labiausiai turėtų sutrikti diabetu sergantys žmonės: iki šiol greipfrutas jiems buvo tinkamas vaisius, dabar kartais teigiama, esą jis didina insulino poreikį.

– Į klausimą dėl insulino turėtų atsakyti endokrinologai. Aš tik galėčiau patarti diabetu, kaip ir kitomis lėtinėmis ligomis, sergantiems žmonėms atsargiai elgtis su greipfrutais.

Dažnas diabetikas serga ir kita liga, pavyzdžiui, turi padidėjusį kraujospūdį. Jau minėjau, kad greipfrutai keičia kraujospūdį mažinančių vaistų poveikį.

– Ar greipfrutai kelia pavojų ir vėžiu sergantiems žmonėms?

– Jei jie nevartoja jokių vaistų, gali valgyti. Jei vartoja, turi pasitarti su gydytoju. Vėžiui gydyti neretai skiriami imunosupresantai arba taikoma chemoterapija. Greipfrutai iškreipia šių medikamentų veikimą ir tai neišvengiamai turi įtakos gydymui.

– O ką patartumėte sveikiems žmonėms?

– Greipfrutus valgyti sveika, nes jie turi unikalių savybių. Jie pailgina sotumo jausmą. Žmonėms, kuriuos vargina nutukimas, tai labai svarbu.

Tačiau nereikia manyti, kad nuo ryto iki vakaro valgydamas vien šiuos vaisius tapsi lieknas. Tiesiog juos verta įtraukti į savo valgiaraštį ir dėl kitos teorijos – manoma, kad greipfrutuose yra tam tikrų medžiagų, kurios greitina riebalų apykaitą.

Tiesa, tai labiau teorinio pobūdžio žinios, su gyvūnais atliktų laboratorinių tyrimų išvados, todėl galima daryti tik prielaidą, kad tai veikia ir žmogaus organizmą.

Be didelio vitamino C, skaidulų kiekio, greipfrutai turi daug flavonoidų. Tai medžiaga, kuri aktyviai mažina oksidacinį stresą, kitaip tariant, slopina vėžinių ląstelių vystymąsi.

Prieštaringų žinių pasigirsta ir apie kitus maisto produktus. Kaip patartumėte elgtis?

– Sveikas žmogus turi vartoti kuo įvairesnius maisto produktus, bet jei yra kokia nors rizika, geriau ją išsiaiškinti ir elgtis taip, kad ji būtų kuo mažesnė.

Šis klausimas gali skambėti kaip abejotina sensacija, nusigriebta iš kokio nors nepatikimo šaltinio. Bent jau taip būtų atrodę prieš keletą metų, kai mokslininkai vienu balsu tvirtino, kad greipfrutas – nepamainomas vitamino C šaltinis, vaisius, gerinantis medžiagų apykaitą ir stiprinantis imunitetą.

Ką mano endokrinologai?

Mokslinėje literatūroje galima aptikti teiginių, kad greipfrutų nereikėtų vartoti diabetikams, nes šie vaisiai esą didina insulino poreikį.

Ar taip tikrai galėtų būti? – paklausiau gydytojos endokrinologės Gintarės Naskauskienės.

– Iki šiol mokslininkai buvo įrodę, kad greipfrutai dėl juose esančio pektino mažina atsparumą insulinui. Pektinas pagreitina medžiagų apykaitą. Dėl to mažėja gliukozės perteklius, greičiau suvirškinama, greičiau angliavandeniai patenka į žarnyną, o kartu greičiau jį pasisavina ląstelės. Todėl insulino poreikis turėtų mažėti.

– O kodėl teigiama, kad greipfrutai didina insulino poreikį?

– Man sunku paaiškinti, kodėl greipfrutai turėtų didinti insulino poreikį. Jie galėtų didinti ne endogeninio insulino, o egzogeninio – to, kurį diabetu sergantis žmogus susileidžia, poreikį. Greipfrutai – angliavandenių šaltinis ir, kaip kiti angliavandeniai, didina gliukozės kiekį kraujyje. Jei jų suvalgoma per daug, padaugėja gliukozės, todėl ir insulino reikia susileisti daugiau.

Manau, kad tik per didelis kiekis greipfrutų, kaip ir kitų angliavandenių, didina insulino poreikį.

Atsargiau elkitės su dešimčia medikamentų

Vokiečio Peterio Grunerto knygoje „Kaip mes nuodijamės” nurodoma net 10 grupių medikamentų, kurių poveikį sustiprina greipfrutai:

■ antiepilepsiniai vaistai;

■ antibiotikai;

■ cholesterolio kiekį mažinantys preparatai;

■ imunitetą slopinantys vaistai;

■ vaistai krūtinės anginai gydyti;

■ antidepresantai ir baimės jausmą slopinantys vaistai;

■ kraujospūdį mažinantys vaistai;

■ vaistai nuo vėžio ir širdies ritmą reguliuojantys medikamentai;

■ neuroleptikai, antipsichotikai;

■ potenciją veikiantys vaistai.

Šis klausimas gali skambėti kaip abejotina sensacija, nusigriebta iš kokio nors nepatikimo šaltinio. Bent jau taip būtų atrodę prieš keletą metų, kai mokslininkai vienu balsu tvirtino, kad greipfrutas – nepamainomas vitamino C šaltinis, vaisius, gerinantis medžiagų apykaitą ir stiprinantis imunitetą.

Teigiamos greipfrutų savybės iki šiol nenuvainikuotos, bet naujausi moksliniai tyrimai atskleidė nežinomą greipfrutų savybę – sveikatai pavojingą sąveiką su kai kuriais vaistais.

Tad klausimas – greipfrutai naudingi ar nuodingi – nė kiek nešokiravo medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės Editos Gavelienės.

„Greipfrutai būtų puikūs vaisiai, jei visi, kurie juos valgo, būtų sveiki. Bet kai kurie žmonės serga lėtinėmis ligomis ir vartoja vaistus, kurių poveikį gali pakeisti net nedidelė skiltelė greipfruto”, – tvirtina E.Gavelienė.

Kaip pastebėta, kad greipfrutai gali iškreipti vaistų poveikį?

– Po kelių nelaimingų atsitikimų, kai mirė kardiologine liga sirgę ligoniai, buvo pradėta aiškintis, kodėl. Paaiškėjo – dėl to kalti greipfrutai.

– Ko yra greipfrutuose, kas juos išskiria iš kitų citrusinių vaisių, nekeliančių pavojaus sveikatai?

– Greipfrutuose yra daug flavonoidų. Šiuose vaisiuose esantys flavonoidai slopina tam tikro fermento, dalyvaujančio skaidant daugelį vaistų, veiklą. Jei daugiau nesuskaidyto preparato patenka į kraują, padidėja jo koncentracija, sustiprėja veikimas ir galimybė pasireikšti šalutiniam poveikiui.

Greipfruto ir šio fermento sąveika gali trukti net iki 72 valandų. Ji nepriklauso netgi nuo to, kiek vaisiaus suvalgyta – tik skiltelė ar visas vaisius, ar išgertas gurkšnis sulčių.

– Kokiomis ligomis sergantiems žmonėms pavojingi šie vaisiai?

– Jei žmogus turi aukštą kraujospūdį ir vartoja vaistus, šis vaisius jiems pavojingas. Tiesa, ne visi kraujospūdį mažinantys vaistai sąveikauja su jau minėtu fermentu ir ne visų jų poveikį pakeičia greipfrutai.

Tačiau daug populiarių šios grupės vaistų poveikį greipfrutai pakeičia. Panašiai atsitinka ir su vaistais, kurie mažina cholesterolio kiekį.

Mokslininkai mini daug vaistų, kurių poveikį greipfrutai esą stiprina. Tarp jų – antidepresantai. Tai turėtų būti pavojinga.

– Taip ir yra. Dėl minėto fermento ir greipfruto sąveikos atsitinka taip, kad didelė antidepresanto dalis lieka kraujyje, todėl pailgėja jo veikimas.

Tarkime, žmogus antidepresantų tabletę užgeria greipfrutų sultimis. Greičiausiai jo organizme susidaro tokia vaistų koncentracija, kad jų nereikėtų vartoti dvi tris dienas.

Bet ligoniai paprastai vartoja vaistus taip, kaip nurodo gydytojas, ir nieko neįtardami kenkia savo sveikatai.

Kokių dar vaistų sąveika su greipfrutais gali būti pavojinga?

– Paminėsiu tas vaistų grupes, su kuriomis susiduria nemaža dalis visuomenės. Tai antibiotikai ir antihistamininiai, kitaip – alergijai gydyti skiriami vaistai.

– Labiausiai turėtų sutrikti diabetu sergantys žmonės: iki šiol greipfrutas jiems buvo tinkamas vaisius, dabar kartais teigiama, esą jis didina insulino poreikį.

– Į klausimą dėl insulino turėtų atsakyti endokrinologai. Aš tik galėčiau patarti diabetu, kaip ir kitomis lėtinėmis ligomis, sergantiems žmonėms atsargiai elgtis su greipfrutais.

Dažnas diabetikas serga ir kita liga, pavyzdžiui, turi padidėjusį kraujospūdį. Jau minėjau, kad greipfrutai keičia kraujospūdį mažinančių vaistų poveikį.

– Ar greipfrutai kelia pavojų ir vėžiu sergantiems žmonėms?

– Jei jie nevartoja jokių vaistų, gali valgyti. Jei vartoja, turi pasitarti su gydytoju. Vėžiui gydyti neretai skiriami imunosupresantai arba taikoma chemoterapija. Greipfrutai iškreipia šių medikamentų veikimą ir tai neišvengiamai turi įtakos gydymui.

– O ką patartumėte sveikiems žmonėms?

– Greipfrutus valgyti sveika, nes jie turi unikalių savybių. Jie pailgina sotumo jausmą. Žmonėms, kuriuos vargina nutukimas, tai labai svarbu.

Tačiau nereikia manyti, kad nuo ryto iki vakaro valgydamas vien šiuos vaisius tapsi lieknas. Tiesiog juos verta įtraukti į savo valgiaraštį ir dėl kitos teorijos – manoma, kad greipfrutuose yra tam tikrų medžiagų, kurios greitina riebalų apykaitą.

Tiesa, tai labiau teorinio pobūdžio žinios, su gyvūnais atliktų laboratorinių tyrimų išvados, todėl galima daryti tik prielaidą, kad tai veikia ir žmogaus organizmą.

Be didelio vitamino C, skaidulų kiekio, greipfrutai turi daug flavonoidų. Tai medžiaga, kuri aktyviai mažina oksidacinį stresą, kitaip tariant, slopina vėžinių ląstelių vystymąsi.

Prieštaringų žinių pasigirsta ir apie kitus maisto produktus. Kaip patartumėte elgtis?

– Sveikas žmogus turi vartoti kuo įvairesnius maisto produktus, bet jei yra kokia nors rizika, geriau ją išsiaiškinti ir elgtis taip, kad ji būtų kuo mažesnė.

Šis klausimas gali skambėti kaip abejotina sensacija, nusigriebta iš kokio nors nepatikimo šaltinio. Bent jau taip būtų atrodę prieš keletą metų, kai mokslininkai vienu balsu tvirtino, kad greipfrutas – nepamainomas vitamino C šaltinis, vaisius, gerinantis medžiagų apykaitą ir stiprinantis imunitetą.

Ką mano endokrinologai?

Mokslinėje literatūroje galima aptikti teiginių, kad greipfrutų nereikėtų vartoti diabetikams, nes šie vaisiai esą didina insulino poreikį.

Ar taip tikrai galėtų būti? – paklausiau gydytojos endokrinologės Gintarės Naskauskienės.

– Iki šiol mokslininkai buvo įrodę, kad greipfrutai dėl juose esančio pektino mažina atsparumą insulinui. Pektinas pagreitina medžiagų apykaitą. Dėl to mažėja gliukozės perteklius, greičiau suvirškinama, greičiau angliavandeniai patenka į žarnyną, o kartu greičiau jį pasisavina ląstelės. Todėl insulino poreikis turėtų mažėti.

– O kodėl teigiama, kad greipfrutai didina insulino poreikį?

– Man sunku paaiškinti, kodėl greipfrutai turėtų didinti insulino poreikį. Jie galėtų didinti ne endogeninio insulino, o egzogeninio – to, kurį diabetu sergantis žmogus susileidžia, poreikį. Greipfrutai – angliavandenių šaltinis ir, kaip kiti angliavandeniai, didina gliukozės kiekį kraujyje. Jei jų suvalgoma per daug, padaugėja gliukozės, todėl ir insulino reikia susileisti daugiau.

Manau, kad tik per didelis kiekis greipfrutų, kaip ir kitų angliavandenių, didina insulino poreikį.

Atsargiau elkitės su dešimčia medikamentų

Vokiečio Peterio Grunerto knygoje „Kaip mes nuodijamės” nurodoma net 10 grupių medikamentų, kurių poveikį sustiprina greipfrutai:

■ antiepilepsiniai vaistai;

■ antibiotikai;

■ cholesterolio kiekį mažinantys preparatai;

■ imunitetą slopinantys vaistai;

■ vaistai krūtinės anginai gydyti;

■ antidepresantai ir baimės jausmą slopinantys vaistai;

■ kraujospūdį mažinantys vaistai;

■ vaistai nuo vėžio ir širdies ritmą reguliuojantys medikamentai;

■ neuroleptikai, antipsichotikai;

■ potenciją veikiantys vaistai.

Man patiko Neblogai Man nepatiko