Trumparegystę bando pažaboti akių mankšta

Medicinos žinios

2012-03-10 15:40

Trumparegystę bando pažaboti akių mankšta

Teksto dydis:

Akiniai su minus šešių dioptrijų stiprumo lęšiais – stalčiuje, o regėjimas – beveik puikus. Trumparegei panevėžietei Živilei Kasparavičienei (28 m.) neprireikė operacijos, nenešioja ji ir kontaktinių lęšių. Gerokai pažengusią trumparegystę ji įveikė atkaklia akių mankšta. „Mano regėjimas smarkiai pagerėjo. Jis dar nėra visiškai tobulas, bet svarbiausia – galiu gyventi be akinių”, – sako moteris, patikėjusi tuo, kad žmogaus valia ir galios rezervai – neišmatuojami.

Živilės regėjimas ėmė silpti mokyklos pradinėse klasėse. „Tapau mergaite, apie kurią būdavo sakoma: „Ta, su akinukais.”

Nekenčiau savo atvaizdo, todėl didžiausia mano svajonė buvo atsikratyti akinių”, – prisiminė moteris.

Ji buvo dvyliktokė, kai į rankas pateko amerikiečių autorių S.M.Beresfordo, D.W.Muriso, M.J.Aleno ir F.A.Youngo knyga „Kaip pagerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių”.

„Išstudijavau kiekvieną jos teiginį. Nors neradau nė vieno specialisto, kuris pasakytų, kad knygoje aprašyta metodika padės, aš ja patikėjau”, – sakė Živilė.

Iš pradžių ji trumpai pabandė daryti pratimus. Net spėjo pajusti, kad regėjimas gerėja, tačiau ryžtą nuvijo užgriuvę egzaminai. Regėjimas vėl pablogėjo.

Iš naujo pradėti eksperimentą Ž.Kasparavičienė ryžosi po kelerių metų, būdama 25-erių. Tuo metu moteris jau buvo ištekėjusi ir laukėsi kūdikio.

Gydytojai tikino, kad būsimajai motinai teks atlikti cezario pjūvį. Jei gimdysianti pati, tai esą gali grėsti rimtomis regėjimo komplikacijomis.

Būdama ketvirtą mėnesį nėščia, Ž.Kasparavičienė vėl, bet šįkart rimčiau, ėmėsi mankštos pagal amerikiečių specialistų metodiką. Prieš tai ji perskaitė dar vieną knygą ta pačia tema – Mirzakarimo Norbekovo „Kvailio patirtis, arba Kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių”.

Savo patirtimi besiremiantis autorius tvirtino, kad norint atgauti prarastą regėjimą teks taikyti „valingą emocinę prievartą savo atžvilgiu”.

Kitaip sakant, patikėti, kad tai, ką darai, tikrai veikia. O pasirinktus pratimus būtina atlikti su džiaugsmu. Tai esą padeda sveikti.

Akių pratimams iš pradžių Živilė kasdien skirdavo keliolika minučių. Pamažu šis laikas buvo ilginamas iki valandos.

Pirmiausia ji išbandė akių kraujagysles grūdinančias kontrastinio vandens vonias – ant užmerktų vokų dėdavo karšto vandens kompresus, kuriuos vėliau pakeisdavo šaltais.

„Vos tik uždėjus karštame vandenyje sudrėkintą rankšluostį, tokį, kokį galima pakęsti, akyse imdavo bėgioti įvairiausi ornamentai.

Po šalto kompreso tuos raštus pakeisdavo tamsa. Šie pojūčiai atsirasdavo dėl to, kad kraujagyslės tai plėsdavosi, tai traukdavosi”, – potyriais dalijosi panevėžietė.

Kitas pratimas – šviesos ir tamsos terapija. Užsimerkusi moteris sėsdavo prie galingos lempos, po to užsidengdavo akis taip, kad galėtų įsivaizduoti esanti neperregimoje tamsoje.

Tarp akims skirtų pratimų buvo ir „laikrodis”, kai nuo centro sukant akis jomis būdavo tarsi pačiupinėjama kiekviena įsivaizduojamo laikrodžio valanda.

Dar vienas pratimas – kai pakaitomis akys žvelgdavo į arti veido esantį pirštą, o po to buvo stengiamasi be įtampos žiūrėti į daiktą tolumoje. Šie pratimai treniravo akių raumenis.

Atlikdama akių mankštą Živilė nuolat įsivaizduodavo, kaip jos regėjimas stiprėja. Įsivaizdavo save puikiai matančią be akinių.

Laukiami pokyčiai prasidėjo po 40 dienų.

„M.Norbekovo knygos pabaigoje buvo regėjimui patikrinti skirta lentelė. Įvairaus dydžio žodžius joje iš pradžių mačiau tik iš labai arti. Po truputį save tikrindama pajutau, kad regėjimas ėmė gerėti.

Supratusi, kad metodika tikrai veikia, kasdien tuo džiaugdavausi.

Gal ir neįtikėtina, bet aš kas savaitę keisdavau akinius vis silpnesniais, nes labai svarbu atliekant pratimus nebenešioti senųjų akinių”, – pasakojo moteris.

Prieš pat gimdymą Ž.Kasparavičienė dar kartą nuėjo pas savo akių ligų gydytoją.

Tuomet būsimoji gimdyvė nešiojo jau tik trijų dioptrijų stiprumo akinius. Ją patikrinusi gydytoja užrašė, kad moteris gali gimdyti pati.

Akinius, kurie buvo per stiprūs, Živilė krovė į tuščią kartoninę batų dėžutę. Jų susikaupė įspūdingai daug.

Gimus kūdikiui Ž.Kasparavičienė vis sugrįždavo prie savo pratimų. Tačiau neretai juos atlikdama negalėjo atsikratyti rūpesčių – mąstydavo apie tai, kiek liko pinigų, kaip atiduoti paskolą bankui, ką paruošti pietums. Todėl iki tol spartėjusi pažanga tarsi sustojo.

Živilė jau dvejus metus nebenešioja akinių. Nors iki trokštamo tobulo regėjimo dar trūksta šiek tiek pastangų, ji įsitikinusi, kad tikrai pasieks tai, ko trokšta.

Moteris prisipažino, kad sulaukusi sėkmės ji troško su visais dalytis gerąja savo patirtimi.

Bet netrukus susidūrė su skeptišku aplinkinių požiūriu. Vieni tvirtino netikintys, kad taip galima pagerinti regėjimą.

Kiti prisipažino tingintys skirti laiko permainoms.

Tačiau Živilė kaskart nudžiunga išgirdusi gerų naujienų – atsiranda pavienių žmonių, kuriems, kaip ir jai, pasiseka.

Galimybių rinktis – nemažai

■ Trumparegystė – tai refrakcijos yda, dėl kurios žmonės neryškiai mato toli esančius objektus. Ši yda susidaro dėl to, kad perėję optinę akies sistemą spinduliai susikerta ne tinklainėje, o prieš ją, nes arba būna per ilgas akies obuolys, arba pernelyg iškilusi ragena.

■ Kodėl išsivysto trumparegystė, nėra iki galo žinoma, tačiau manoma, kad įtakos tam turi ir genetinis polinkis, ir įvairūs aplinkos veiksniai.

■ Ši yda prasideda sulaukus 6–12 metų ir keletą metų pamažu progresuoja. Skirtingais duomenimis, tarp 12–17 metų paauglių apie 9–25 proc. yra trumparegiai.

■ Trumparegystę galima koreguoti akiniais ir kontaktiniais lęšiais.

■ Populiarios ir regėjimo korekcijos lazeriu. Pasaulyje pirmoji operacija, kurios metu lazeriu buvo pakeistas ragenos gaubtumas ir laužiamoji galia, atlikta 1988-aisiais.

■ Regėjimo korekcijos lazeriu Lietuvoje atliekamos jau vienuolika metų. Šalyje veikia kelios klinikos, kuriose trumparegiai atsisveikina ir su akiniais, ir su kontaktiniais lęšiais. Šios operacijos neatliekamos nesulaukusiems 18 metų, tačiau koreguoti lazeriu regėjimo ydą gali ir 60, ir 70 metų sulaukę žmonės, jeigu neserga kitomis akių ligomis.

■ Retais atvejais trumparegystė gydoma keičiant lęšiuką, tačiau šis metodas nėra plačiai taikomas.

Akiniai su minus šešių dioptrijų stiprumo lęšiais – stalčiuje, o regėjimas – beveik puikus. Trumparegei panevėžietei Živilei Kasparavičienei (28 m.) neprireikė operacijos, nenešioja ji ir kontaktinių lęšių. Gerokai pažengusią trumparegystę ji įveikė atkaklia akių mankšta. „Mano regėjimas smarkiai pagerėjo. Jis dar nėra visiškai tobulas, bet svarbiausia – galiu gyventi be akinių”, – sako moteris, patikėjusi tuo, kad žmogaus valia ir galios rezervai – neišmatuojami.

Živilės regėjimas ėmė silpti mokyklos pradinėse klasėse. „Tapau mergaite, apie kurią būdavo sakoma: „Ta, su akinukais.”

Nekenčiau savo atvaizdo, todėl didžiausia mano svajonė buvo atsikratyti akinių”, – prisiminė moteris.

Ji buvo dvyliktokė, kai į rankas pateko amerikiečių autorių S.M.Beresfordo, D.W.Muriso, M.J.Aleno ir F.A.Youngo knyga „Kaip pagerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių”.

„Išstudijavau kiekvieną jos teiginį. Nors neradau nė vieno specialisto, kuris pasakytų, kad knygoje aprašyta metodika padės, aš ja patikėjau”, – sakė Živilė.

Iš pradžių ji trumpai pabandė daryti pratimus. Net spėjo pajusti, kad regėjimas gerėja, tačiau ryžtą nuvijo užgriuvę egzaminai. Regėjimas vėl pablogėjo.

Iš naujo pradėti eksperimentą Ž.Kasparavičienė ryžosi po kelerių metų, būdama 25-erių. Tuo metu moteris jau buvo ištekėjusi ir laukėsi kūdikio.

Gydytojai tikino, kad būsimajai motinai teks atlikti cezario pjūvį. Jei gimdysianti pati, tai esą gali grėsti rimtomis regėjimo komplikacijomis.

Būdama ketvirtą mėnesį nėščia, Ž.Kasparavičienė vėl, bet šįkart rimčiau, ėmėsi mankštos pagal amerikiečių specialistų metodiką. Prieš tai ji perskaitė dar vieną knygą ta pačia tema – Mirzakarimo Norbekovo „Kvailio patirtis, arba Kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių”.

Savo patirtimi besiremiantis autorius tvirtino, kad norint atgauti prarastą regėjimą teks taikyti „valingą emocinę prievartą savo atžvilgiu”.

Kitaip sakant, patikėti, kad tai, ką darai, tikrai veikia. O pasirinktus pratimus būtina atlikti su džiaugsmu. Tai esą padeda sveikti.

Akių pratimams iš pradžių Živilė kasdien skirdavo keliolika minučių. Pamažu šis laikas buvo ilginamas iki valandos.

Pirmiausia ji išbandė akių kraujagysles grūdinančias kontrastinio vandens vonias – ant užmerktų vokų dėdavo karšto vandens kompresus, kuriuos vėliau pakeisdavo šaltais.

„Vos tik uždėjus karštame vandenyje sudrėkintą rankšluostį, tokį, kokį galima pakęsti, akyse imdavo bėgioti įvairiausi ornamentai.

Po šalto kompreso tuos raštus pakeisdavo tamsa. Šie pojūčiai atsirasdavo dėl to, kad kraujagyslės tai plėsdavosi, tai traukdavosi”, – potyriais dalijosi panevėžietė.

Kitas pratimas – šviesos ir tamsos terapija. Užsimerkusi moteris sėsdavo prie galingos lempos, po to užsidengdavo akis taip, kad galėtų įsivaizduoti esanti neperregimoje tamsoje.

Tarp akims skirtų pratimų buvo ir „laikrodis”, kai nuo centro sukant akis jomis būdavo tarsi pačiupinėjama kiekviena įsivaizduojamo laikrodžio valanda.

Dar vienas pratimas – kai pakaitomis akys žvelgdavo į arti veido esantį pirštą, o po to buvo stengiamasi be įtampos žiūrėti į daiktą tolumoje. Šie pratimai treniravo akių raumenis.

Atlikdama akių mankštą Živilė nuolat įsivaizduodavo, kaip jos regėjimas stiprėja. Įsivaizdavo save puikiai matančią be akinių.

Laukiami pokyčiai prasidėjo po 40 dienų.

„M.Norbekovo knygos pabaigoje buvo regėjimui patikrinti skirta lentelė. Įvairaus dydžio žodžius joje iš pradžių mačiau tik iš labai arti. Po truputį save tikrindama pajutau, kad regėjimas ėmė gerėti.

Supratusi, kad metodika tikrai veikia, kasdien tuo džiaugdavausi.

Gal ir neįtikėtina, bet aš kas savaitę keisdavau akinius vis silpnesniais, nes labai svarbu atliekant pratimus nebenešioti senųjų akinių”, – pasakojo moteris.

Prieš pat gimdymą Ž.Kasparavičienė dar kartą nuėjo pas savo akių ligų gydytoją.

Tuomet būsimoji gimdyvė nešiojo jau tik trijų dioptrijų stiprumo akinius. Ją patikrinusi gydytoja užrašė, kad moteris gali gimdyti pati.

Akinius, kurie buvo per stiprūs, Živilė krovė į tuščią kartoninę batų dėžutę. Jų susikaupė įspūdingai daug.

Gimus kūdikiui Ž.Kasparavičienė vis sugrįždavo prie savo pratimų. Tačiau neretai juos atlikdama negalėjo atsikratyti rūpesčių – mąstydavo apie tai, kiek liko pinigų, kaip atiduoti paskolą bankui, ką paruošti pietums. Todėl iki tol spartėjusi pažanga tarsi sustojo.

Živilė jau dvejus metus nebenešioja akinių. Nors iki trokštamo tobulo regėjimo dar trūksta šiek tiek pastangų, ji įsitikinusi, kad tikrai pasieks tai, ko trokšta.

Moteris prisipažino, kad sulaukusi sėkmės ji troško su visais dalytis gerąja savo patirtimi.

Bet netrukus susidūrė su skeptišku aplinkinių požiūriu. Vieni tvirtino netikintys, kad taip galima pagerinti regėjimą.

Kiti prisipažino tingintys skirti laiko permainoms.

Tačiau Živilė kaskart nudžiunga išgirdusi gerų naujienų – atsiranda pavienių žmonių, kuriems, kaip ir jai, pasiseka.

Galimybių rinktis – nemažai

■ Trumparegystė – tai refrakcijos yda, dėl kurios žmonės neryškiai mato toli esančius objektus. Ši yda susidaro dėl to, kad perėję optinę akies sistemą spinduliai susikerta ne tinklainėje, o prieš ją, nes arba būna per ilgas akies obuolys, arba pernelyg iškilusi ragena.

■ Kodėl išsivysto trumparegystė, nėra iki galo žinoma, tačiau manoma, kad įtakos tam turi ir genetinis polinkis, ir įvairūs aplinkos veiksniai.

■ Ši yda prasideda sulaukus 6–12 metų ir keletą metų pamažu progresuoja. Skirtingais duomenimis, tarp 12–17 metų paauglių apie 9–25 proc. yra trumparegiai.

■ Trumparegystę galima koreguoti akiniais ir kontaktiniais lęšiais.

■ Populiarios ir regėjimo korekcijos lazeriu. Pasaulyje pirmoji operacija, kurios metu lazeriu buvo pakeistas ragenos gaubtumas ir laužiamoji galia, atlikta 1988-aisiais.

■ Regėjimo korekcijos lazeriu Lietuvoje atliekamos jau vienuolika metų. Šalyje veikia kelios klinikos, kuriose trumparegiai atsisveikina ir su akiniais, ir su kontaktiniais lęšiais. Šios operacijos neatliekamos nesulaukusiems 18 metų, tačiau koreguoti lazeriu regėjimo ydą gali ir 60, ir 70 metų sulaukę žmonės, jeigu neserga kitomis akių ligomis.

■ Retais atvejais trumparegystė gydoma keičiant lęšiuką, tačiau šis metodas nėra plačiai taikomas.

Man patiko Neblogai Man nepatiko