Erkiniu encefalitu galima susirgti ir atsigėrus nevirinto pieno

Medicinos žinios

2013-04-21 11:02

Erkiniu encefalitu galima susirgti ir atsigėrus nevirinto pieno

Teksto dydis:

Lietuvoje jau bunda erkės, kurių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo virusu – kasmet mūsų šalyje užsikrečia šimtai žmonių. Ne visi žino, kad erkiniu encefalitu įmanoma užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir geriant nevirintą pieną. Patikimiausias būdas to išvengti yra skiepai.

Skiepytis skatina patirtis

Lietuviai pastaruoju metu gana skeptiškai vertina skiepus nuo užkrečiamų ligų. Nepaisant to, besiskiepijančių nuo erkinio encefalito pernai ir užpernai buvo daugiau nei 2010 metais. Tai - vienintelis susirgimas, nuo kurio besiskiepijančių žmonių Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėjo. Kasmet pasiskiepija apie 160 iš 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė daktarė Milda Žygutienė spėjo, kad taip yra, nes žmonės vis labiau informuojami apie erkinį encefalitą ir jo pasekmes.

„Sužinoję, kokia sunki liga yra erkinis encefalitas, žmonės paprasčiausiai nenori rizikuoti ja susirgti. Be to, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, yra įvardijama kaip endeminė zona. Šiose trijose šalyse sergamumas yra didžiausias Europoje. Skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems šiltuoju metų laiku pas mus atvykstantiems užsieniečiams“, - sakė medikė.

Aktyviau skiepytis nuo erkinio encefalito, pasak pašnekovės, gali paskatinti ir patirtis - retas Lietuvos gyventojas gali pasigirti tuo, kad jam dar niekada nebuvo įsisiurbusi erkė. Jos mūsų šalyje paplitusios visur: ne tik miškuose, bet ir parkuose, sodybose.

Žmones gąsdina ne tik žinios apie erkių platinamų ligų padarinius, bet ir pamatytas įsisiurbusios erkės vaizdas. Kenkėja, ypač prisigėrusi kraujo, neretai būna išpampusi, taigi atrodo atgrasiai. Be to, pašalinus erkę įkandimo vietoje lieka žymė.

Erkės erzinti nereikėtų

Pasidomėjus, ar yra skirtumas, kokios lyties erkė įsisiurbė, daktarė sakė, kad pavojingą virusą gali perduoti lervos, nimfos, patinai ir patelės. Tačiau patelės, skirtingai nei patinai, yra stambesnės. Be to, patinai prisisiurbia tik trumpam ir yra lengvai pašalinami, nes nesugeba įsitvirtinti į odą taip stipriai, kaip patelės.

Paprastai žmonės nepajunta, kada jiems įsisiurbia erkės. Pasak M. Žygutienės, taip yra todėl, kad įsisiurbusios į odą jos suleidžia pirmąjį lašelį seilių, kuriose yra nuskausminančių, kraujo krešėjimą mažinančių ir cementinį kamštį formuojančių medžiagų.

Įsisiurbusią erkę specialistė rekomendavo kaip įmanoma greičiau šalinti. Jei įsisiurbia erkinio encefalito virusu infekuota erkė, ji ligos sukėlėją perduoda labai greitai. Jei erkė infekuota Laimo ligos sukėlėju, užkratas gali būti perduotas po paros ar dviejų.

Jei turite pincetą, geriausiai būtų erkę traukti juo. Jei ne, parazitą galima pašalinti su siūlu, valu ar staigesniu rankos judesiu, suėmus erkę kaip galima arčiau odos.

Įsisiurbusios erkės nereikėtų tepti spiritu ar kitais tepalais, kol kenkėja nepašalinta.

Dezinfekuojančių medžiagų kvapai erkę gali tik suerzinti ir dėl to ši gali išskirti dar daugiau seilių, kuriose paprastai glūdi ligų sukėlėjų. Tačiau erkę ištraukus, įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti.

„Jeigu žaizdoje liks erkės straubliukas, nieko baisaus. Jį galima ištraukti ir vėliau ar palikti, kol pats pasišalins. Svarbiausia pašalinti pačią erkę“, - patarė medikė.

Gali lemti negalią

Ištraukus parazitą reikėtų kalendoriuje pasižymėti datą, kada erkė įsisiurbė, ir apie mėnesį stebėti, ar nepasireikš jokie ligų simptomai.

Iškart, kol nepasireiškė liga, kreiptis į medikus nebūtina, nes ne visos erkės platina ligas.

Tačiau jeigu praėjus kelioms savaitėms po įkandimo pasireiškia panašūs į gripo simptomai - prasideda nedidelis karščiavimas, galvos, sprando, raumenų skausmai, reikėtų sunerimti ir nedelsiant kreiptis į medikus. Tokie simptomai būdingi erkiniam encefalitui. Specifinio šios ligos gydymo nėra.

Apie 30 proc. persirgusių erkiniu encefalitu psichoneurologiniai simptomai išlieka visam gyvenimui. Jie gali būti tokie, kaip galvos skausmai, miego, dėmesio sutrikimai. Dalis erkiniu encefalitu susirgusių žmonių pasidaro nedarbingi, netgi lieka prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių.

Erkinis encefalitas - viena iš sunkiausiai išgydomų ligų, tad geriausiai apsisaugoti nuo jos gali padėti skiepai. Idealu, pasak medicinos entomologės, būtų pasiskiepyti žiemą, kad pavasario sulauktumėte jau įgiję imunitetą. Tačiau ir kitu laiku skiepytis tinka.

Prieš Laimo ligą - antibiotikai

Kitas dažnai registruojamas Lietuvoje erkių platinamas susirgimas yra Laimo liga, kurią sukelia erkių virškinimo trakte esančios bakterijos. Paprastai šią ligą signalizuoja eritema - raudona dėmė odoje, galinti keisti savo dydį ir formą, intensyvumą. Liga gali pažeisti įvairius organus bei sistemas.

Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, tačiau, skirtingai negu erkinį encefalitą, ją galima išgydyti antibiotikais.

Erkės platina ir daugiau ligų, pavyzdžiui, erlichiozę, babeziozę.

M. Žygutienė sakė, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje turi tendenciją didėti. Pernai Laimo liga diagnozuota 2440 žmonių. Tai - 11 atvejų daugiau nei 2011 metais. Erkiniu encefalitu pernai užsikrėtė 495 asmenys, užpernai – 365.

Statistika, keliems žmonėms apskritai įsiurbė erkės, Lietuvoje kol kas nekaupiama.

Didėja paplitimo arealai

Daugiau ligas platinančių erkių randama prie Kauno, Šiaulių, Klaipėdos. Tačiau, kaip pastebėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius, erkinį encefalitą platinančių parazitų arealai plinta. Kenkėjų atsiranda naujose vietovėse.

„Maždaug prieš dešimt metų Utenos rajone nebuvo užregistruota nė vieno erkinio encefalito atvejo. Dabar tai – vienas iš lyderiaujančių rajonų pagal susirgimų skaičių“, - kalbėjo gydytojas.

2012 m. Laimo liga pagal rodiklį 100 tūkst. gyventojų daugiausia sirgo Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir Telšių apskrityse, o erkiniu encefalitu – Utenos, Panevėžio, Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

Erkės suaktyvėja, kai viršutinis dirvos sluoksnis įšyla iki 7 laipsnių šilumos. Anot A. Griškevičiaus, erkių aktyvumas priklauso nuo to, kokia buvo žiema.

„Šiemet žiema buvo pakankamai gili, tad tikėtina, kad erkės pabus alkanesnės“, - įspėjo medikas.

Parneša ir gyvūnai

Medikai primena, kad erkės tyko ne tik miškuose. Jos gali įsisiurbti ir, pavyzdžiui, atostogaujant kaimo sodyboje.

Taip pat klaidinga nuomonė, kad erkių nėra svetur. Ligas platinantys parazitai gali įsisiurbti ir viešint kitose šalyse.

„Manyti, kad nesilankote miškuose, todėl ir skiepytis nebūtina – klaidinga. Erkių gali iš lauko parnešti ir naminiai gyvūnai – šunys, katės. Be to, lietuviai – aktyvų poilsį gamtoje mėgstanti tauta, tad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito siūlyčiau visiems“, - sakė A. Griškevičius.

Pagrindinė vakcinacija nuo erkinio encefalito susideda iš trijų injekcijų: pirmąją ir antrąją skiria 1-3 mėnesiai, o kitas dvi - 5-12 mėnesių. Skiepų kaina įvairiuose kabinetuose skiriasi. Vakcinacija – nekompensuojama.

Lietuvoje jau bunda erkės, kurių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo virusu – kasmet mūsų šalyje užsikrečia šimtai žmonių. Ne visi žino, kad erkiniu encefalitu įmanoma užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir geriant nevirintą pieną. Patikimiausias būdas to išvengti yra skiepai.

Skiepytis skatina patirtis

Lietuviai pastaruoju metu gana skeptiškai vertina skiepus nuo užkrečiamų ligų. Nepaisant to, besiskiepijančių nuo erkinio encefalito pernai ir užpernai buvo daugiau nei 2010 metais. Tai - vienintelis susirgimas, nuo kurio besiskiepijančių žmonių Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėjo. Kasmet pasiskiepija apie 160 iš 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė daktarė Milda Žygutienė spėjo, kad taip yra, nes žmonės vis labiau informuojami apie erkinį encefalitą ir jo pasekmes.

„Sužinoję, kokia sunki liga yra erkinis encefalitas, žmonės paprasčiausiai nenori rizikuoti ja susirgti. Be to, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, yra įvardijama kaip endeminė zona. Šiose trijose šalyse sergamumas yra didžiausias Europoje. Skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems šiltuoju metų laiku pas mus atvykstantiems užsieniečiams“, - sakė medikė.

Aktyviau skiepytis nuo erkinio encefalito, pasak pašnekovės, gali paskatinti ir patirtis - retas Lietuvos gyventojas gali pasigirti tuo, kad jam dar niekada nebuvo įsisiurbusi erkė. Jos mūsų šalyje paplitusios visur: ne tik miškuose, bet ir parkuose, sodybose.

Žmones gąsdina ne tik žinios apie erkių platinamų ligų padarinius, bet ir pamatytas įsisiurbusios erkės vaizdas. Kenkėja, ypač prisigėrusi kraujo, neretai būna išpampusi, taigi atrodo atgrasiai. Be to, pašalinus erkę įkandimo vietoje lieka žymė.

Erkės erzinti nereikėtų

Pasidomėjus, ar yra skirtumas, kokios lyties erkė įsisiurbė, daktarė sakė, kad pavojingą virusą gali perduoti lervos, nimfos, patinai ir patelės. Tačiau patelės, skirtingai nei patinai, yra stambesnės. Be to, patinai prisisiurbia tik trumpam ir yra lengvai pašalinami, nes nesugeba įsitvirtinti į odą taip stipriai, kaip patelės.

Paprastai žmonės nepajunta, kada jiems įsisiurbia erkės. Pasak M. Žygutienės, taip yra todėl, kad įsisiurbusios į odą jos suleidžia pirmąjį lašelį seilių, kuriose yra nuskausminančių, kraujo krešėjimą mažinančių ir cementinį kamštį formuojančių medžiagų.

Įsisiurbusią erkę specialistė rekomendavo kaip įmanoma greičiau šalinti. Jei įsisiurbia erkinio encefalito virusu infekuota erkė, ji ligos sukėlėją perduoda labai greitai. Jei erkė infekuota Laimo ligos sukėlėju, užkratas gali būti perduotas po paros ar dviejų.

Jei turite pincetą, geriausiai būtų erkę traukti juo. Jei ne, parazitą galima pašalinti su siūlu, valu ar staigesniu rankos judesiu, suėmus erkę kaip galima arčiau odos.

Įsisiurbusios erkės nereikėtų tepti spiritu ar kitais tepalais, kol kenkėja nepašalinta.

Dezinfekuojančių medžiagų kvapai erkę gali tik suerzinti ir dėl to ši gali išskirti dar daugiau seilių, kuriose paprastai glūdi ligų sukėlėjų. Tačiau erkę ištraukus, įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti.

„Jeigu žaizdoje liks erkės straubliukas, nieko baisaus. Jį galima ištraukti ir vėliau ar palikti, kol pats pasišalins. Svarbiausia pašalinti pačią erkę“, - patarė medikė.

Gali lemti negalią

Ištraukus parazitą reikėtų kalendoriuje pasižymėti datą, kada erkė įsisiurbė, ir apie mėnesį stebėti, ar nepasireikš jokie ligų simptomai.

Iškart, kol nepasireiškė liga, kreiptis į medikus nebūtina, nes ne visos erkės platina ligas.

Tačiau jeigu praėjus kelioms savaitėms po įkandimo pasireiškia panašūs į gripo simptomai - prasideda nedidelis karščiavimas, galvos, sprando, raumenų skausmai, reikėtų sunerimti ir nedelsiant kreiptis į medikus. Tokie simptomai būdingi erkiniam encefalitui. Specifinio šios ligos gydymo nėra.

Apie 30 proc. persirgusių erkiniu encefalitu psichoneurologiniai simptomai išlieka visam gyvenimui. Jie gali būti tokie, kaip galvos skausmai, miego, dėmesio sutrikimai. Dalis erkiniu encefalitu susirgusių žmonių pasidaro nedarbingi, netgi lieka prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių.

Erkinis encefalitas - viena iš sunkiausiai išgydomų ligų, tad geriausiai apsisaugoti nuo jos gali padėti skiepai. Idealu, pasak medicinos entomologės, būtų pasiskiepyti žiemą, kad pavasario sulauktumėte jau įgiję imunitetą. Tačiau ir kitu laiku skiepytis tinka.

Prieš Laimo ligą - antibiotikai

Kitas dažnai registruojamas Lietuvoje erkių platinamas susirgimas yra Laimo liga, kurią sukelia erkių virškinimo trakte esančios bakterijos. Paprastai šią ligą signalizuoja eritema - raudona dėmė odoje, galinti keisti savo dydį ir formą, intensyvumą. Liga gali pažeisti įvairius organus bei sistemas.

Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, tačiau, skirtingai negu erkinį encefalitą, ją galima išgydyti antibiotikais.

Erkės platina ir daugiau ligų, pavyzdžiui, erlichiozę, babeziozę.

M. Žygutienė sakė, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje turi tendenciją didėti. Pernai Laimo liga diagnozuota 2440 žmonių. Tai - 11 atvejų daugiau nei 2011 metais. Erkiniu encefalitu pernai užsikrėtė 495 asmenys, užpernai – 365.

Statistika, keliems žmonėms apskritai įsiurbė erkės, Lietuvoje kol kas nekaupiama.

Didėja paplitimo arealai

Daugiau ligas platinančių erkių randama prie Kauno, Šiaulių, Klaipėdos. Tačiau, kaip pastebėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius, erkinį encefalitą platinančių parazitų arealai plinta. Kenkėjų atsiranda naujose vietovėse.

„Maždaug prieš dešimt metų Utenos rajone nebuvo užregistruota nė vieno erkinio encefalito atvejo. Dabar tai – vienas iš lyderiaujančių rajonų pagal susirgimų skaičių“, - kalbėjo gydytojas.

2012 m. Laimo liga pagal rodiklį 100 tūkst. gyventojų daugiausia sirgo Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir Telšių apskrityse, o erkiniu encefalitu – Utenos, Panevėžio, Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

Erkės suaktyvėja, kai viršutinis dirvos sluoksnis įšyla iki 7 laipsnių šilumos. Anot A. Griškevičiaus, erkių aktyvumas priklauso nuo to, kokia buvo žiema.

„Šiemet žiema buvo pakankamai gili, tad tikėtina, kad erkės pabus alkanesnės“, - įspėjo medikas.

Parneša ir gyvūnai

Medikai primena, kad erkės tyko ne tik miškuose. Jos gali įsisiurbti ir, pavyzdžiui, atostogaujant kaimo sodyboje.

Taip pat klaidinga nuomonė, kad erkių nėra svetur. Ligas platinantys parazitai gali įsisiurbti ir viešint kitose šalyse.

„Manyti, kad nesilankote miškuose, todėl ir skiepytis nebūtina – klaidinga. Erkių gali iš lauko parnešti ir naminiai gyvūnai – šunys, katės. Be to, lietuviai – aktyvų poilsį gamtoje mėgstanti tauta, tad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito siūlyčiau visiems“, - sakė A. Griškevičius.

Pagrindinė vakcinacija nuo erkinio encefalito susideda iš trijų injekcijų: pirmąją ir antrąją skiria 1-3 mėnesiai, o kitas dvi - 5-12 mėnesių. Skiepų kaina įvairiuose kabinetuose skiriasi. Vakcinacija – nekompensuojama.

Man patiko Neblogai Man nepatiko

Gamta

Vėluojantis pavasaris ir staigus atšilimas - sunkių ligų pranašai

2 1

Tik dabar pas mus atkeliaujantis pavasaris kelia susirūpinimą medikams. Per pastarąjį pusmetį padaugėjo ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Medikai įspėja, kad dar neatslūgo gripo banga, o peršalimo ligos būdingos ne tik žiemai. Šylant orams didėja ir stiprių peršalimų tikimybė. Apie galimą stiprų artimiausių orų poveikį sveikatai įspėja net sinoptikai. Nors šiluma į Lietuvą braunasi itin sunkiai, biologinis žmogaus laikrodis jau mėnesį tiksi pavasario ritmu.

Gamta

Erkės okupuoja ir miestų miegamuosius rajonus

1 1

Sparčiai besidauginančios erkės iš miškų ir parkų jau keliasi ir į miestų miegamuosius rajonus. Specialistai tvirtina, kad tokia grėsminga padėtis susidarė dėl nepjautos žolės, kurioje palankios sąlygos veistis erkėms. Daugiausiai parkų ir miškų šalyje yra Vilniaus mieste, tačiau savivaldybės atstovai tvirtina, kad sostinės biudžete nėra daugiau lėšų žolę pjauti dažniau.

Medicinos žinios

Pavojaus varpai skamba – erkės puola

1

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet sergamumas erkių pernešamomis ligomis šalyje smarkiai didėjo. Šių metų pirmą pusmetį Laimo liga Lietuvoje užsikrėtė 13,37% daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tuo tarpu sergamumas erkiniu encefalitu ūgtelėjo beveik du kartus.