Lemtinga gydytojų klaida privertė ieškoti surogatinės motinos

1/1

Medicinos žinios

2012-09-19 16:28

Lemtinga gydytojų klaida privertė ieškoti surogatinės motinos

Teksto dydis:

Pastoti negalinčiai vilnietei surogatinė motinystė – paskutinė viltis susilaukti genetiškai artimo vaiko. Vis dėlto surogatinė motinystė Lietuvoje yra nelegali, todėl visos reikalingos procedūros bus atliekamos užsienyje. Surogatinės motinos ieškanti Milda (vardas pakeistas) tikina, kad tokių paslaugų jai nereikėtų, jeigu ne lemtinga medikų klaida.

Gydytojų klaidos sekė viena po kitos

Milda, būdama vos 19 metų, savo pirmagimį pagimdė Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Anot Mildos, gimdymas, įvykęs prieš šešerius metus, buvo sklandus ir greitas. Moteris ligoninę paliko po dviejų dienų.

Po savaitės Milda pastebėjo, kad ji itin stipriai kraujuoja. Ligoninėje ją aprėkė – moteris neva nesiprausia. Galų gale medikai nustatė uždegimą ir paguldė Mildą į ligoninę. Paskirti antibiotikai jai nepadėjo, todėl teko daryti abraziją – gimdos gleivinės išvalymą.

„Čia viskas ir prasidėjo. Abrazijos metu pradūrė gimdą. Skamba baisiai, bet cezario pjūvio metu gimdą prapjauna ištisai. Vis dėlto čia gydytojai padarė klaidą. Jie žaizdą gimdoje ne užsiuvo, o uždegino. Motyvavo tuo, kad aš dar jauna ir jie nenori randu sudarkyti mano pilvo“, – prisimena Milda.

Nusilpusiai moteriai buvo atliekamos kraujo perpylimo procedūros. Galop, praėjus trims savaitėms, gydytojams pavyko pastatyti Mildą ant kojų.

Po kelių mėnesių moteris suprato, kad kažkas ne taip – neatsirado mėnesinės. Ginekologė Mildai nurodė gerti kontraceptinius vaistus.

Juos Milda vartojo pusantrų metų, tačiau vaistai nepadėjo. Atlikę tyrimus medikai nustatė ašermano sindromą. Tuomet gydytojai vėl paskyrė kontraceptinių vaistų.

Šiuos vaistus moteris vartojo iki pat praėjusių metų sausio, kai jos savijauta itin suprastėjo. Atsisakiusi vaistų Milda pasijuto daug geriau.

Viltį susilaukti vaikelio surado užsienyje

„Na ir pradėjome planuoti antrąjį vaikelį. Ginekologė mane patikino, kad mums su vyru viskas pavyks iš karto. Deja – neišėjo.

Aš nemėgstu laukti, todėl iškart nubėgau pas vaisingumo gydytojus. Jiems pamelavau, kad susilaukti vaikelio bandome jau dvejus metus. Kitaip jie net nebūtų darę tyrimų“, – pasakoja Milda.

Rezultatai privertė Mildą dar kartą nusivilti Lietuvos gydytojų kompetencija. Moteriai paaiškino, kad turint ašermano sindromą gimdos gleivinė nereaguoja arba labai blogai reaguoja į hormonus, kurie padeda užaugti gimdos gleivinei.

Milda nenuleido rankų. Ji kreipėsi į Ispanijos ir Čekijos medikus. Jie moteriai pasakė, kad viskas būtų buvę gerai, jeigu ji nebūtų gėrusi kontraceptinių vaistų. Jie plonina gimdos gleivinę.

„Visiškai supykau, kai gydytoja iš privačios klinikos pasakė, kad turiu susitaikyti, jog niekada daugiau nebeturėsiu vaikų. Tuomet nutariau visą procedūrą perkelti į Latviją“, – tęsia Milda.

Šį rudenį pora pirmą ir paskutinį kartą bandys pagalbinį apvaisinimą. Dėl viso pikto, moteris internete paskelbė ieškanti surogatinės motinos. Į skelbimą atsiliepė keletas moterų.

Vienai jų labai reikėjo pinigų, nes turėjo problemų su bankais, antroji paprašė dviejų milijonų litų, o trečioji dingo į vandenį. Štai su ketvirtąja Milda nuolat palaiko ryšį, tapo geriausiomis draugėmis. Ji, išgirdusi Mildos istoriją, pažadėjo moteriai padėti ir išnešioti poros genetinį vaiką.

„Viltis vis dar gyva, nes medikai iš Latvijos mus nuramino ir pasakė, kad nepabandę nesužinosime. Priešingai negu daktarai iš Lietuvos, jie bent suteikė viltį. Lietuvoje trys gydytojai mane nurašė pasakydami: „Susitaikyk, kad vaikų daugiau nebeturėsi.“ 

Aš žinau, kad turėsiu. Net jei ir neteks pačiai gimdyti“, – ryžto nepraranda moteris.

Visą surogatinės motinos dirbtinio apvaisinimo procedūrą planuojama atlikti Latvijoje. Kur surogatinė motina gimdys, dar neaišku. Kol kas renkamasi iš šių variantų: Lenkija, Ukraina ir Gruzija. Šiose šalyse tai yra legalu.

Pastoti negalinčiai vilnietei surogatinė motinystė – paskutinė viltis susilaukti genetiškai artimo vaiko. Vis dėlto surogatinė motinystė Lietuvoje yra nelegali, todėl visos reikalingos procedūros bus atliekamos užsienyje. Surogatinės motinos ieškanti Milda (vardas pakeistas) tikina, kad tokių paslaugų jai nereikėtų, jeigu ne lemtinga medikų klaida.

Gydytojų klaidos sekė viena po kitos

Milda, būdama vos 19 metų, savo pirmagimį pagimdė Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Anot Mildos, gimdymas, įvykęs prieš šešerius metus, buvo sklandus ir greitas. Moteris ligoninę paliko po dviejų dienų.

Po savaitės Milda pastebėjo, kad ji itin stipriai kraujuoja. Ligoninėje ją aprėkė – moteris neva nesiprausia. Galų gale medikai nustatė uždegimą ir paguldė Mildą į ligoninę. Paskirti antibiotikai jai nepadėjo, todėl teko daryti abraziją – gimdos gleivinės išvalymą.

„Čia viskas ir prasidėjo. Abrazijos metu pradūrė gimdą. Skamba baisiai, bet cezario pjūvio metu gimdą prapjauna ištisai. Vis dėlto čia gydytojai padarė klaidą. Jie žaizdą gimdoje ne užsiuvo, o uždegino. Motyvavo tuo, kad aš dar jauna ir jie nenori randu sudarkyti mano pilvo“, – prisimena Milda.

Nusilpusiai moteriai buvo atliekamos kraujo perpylimo procedūros. Galop, praėjus trims savaitėms, gydytojams pavyko pastatyti Mildą ant kojų.

Po kelių mėnesių moteris suprato, kad kažkas ne taip – neatsirado mėnesinės. Ginekologė Mildai nurodė gerti kontraceptinius vaistus.

Juos Milda vartojo pusantrų metų, tačiau vaistai nepadėjo. Atlikę tyrimus medikai nustatė ašermano sindromą. Tuomet gydytojai vėl paskyrė kontraceptinių vaistų.

Šiuos vaistus moteris vartojo iki pat praėjusių metų sausio, kai jos savijauta itin suprastėjo. Atsisakiusi vaistų Milda pasijuto daug geriau.

Viltį susilaukti vaikelio surado užsienyje

„Na ir pradėjome planuoti antrąjį vaikelį. Ginekologė mane patikino, kad mums su vyru viskas pavyks iš karto. Deja – neišėjo.

Aš nemėgstu laukti, todėl iškart nubėgau pas vaisingumo gydytojus. Jiems pamelavau, kad susilaukti vaikelio bandome jau dvejus metus. Kitaip jie net nebūtų darę tyrimų“, – pasakoja Milda.

Rezultatai privertė Mildą dar kartą nusivilti Lietuvos gydytojų kompetencija. Moteriai paaiškino, kad turint ašermano sindromą gimdos gleivinė nereaguoja arba labai blogai reaguoja į hormonus, kurie padeda užaugti gimdos gleivinei.

Milda nenuleido rankų. Ji kreipėsi į Ispanijos ir Čekijos medikus. Jie moteriai pasakė, kad viskas būtų buvę gerai, jeigu ji nebūtų gėrusi kontraceptinių vaistų. Jie plonina gimdos gleivinę.

„Visiškai supykau, kai gydytoja iš privačios klinikos pasakė, kad turiu susitaikyti, jog niekada daugiau nebeturėsiu vaikų. Tuomet nutariau visą procedūrą perkelti į Latviją“, – tęsia Milda.

Šį rudenį pora pirmą ir paskutinį kartą bandys pagalbinį apvaisinimą. Dėl viso pikto, moteris internete paskelbė ieškanti surogatinės motinos. Į skelbimą atsiliepė keletas moterų.

Vienai jų labai reikėjo pinigų, nes turėjo problemų su bankais, antroji paprašė dviejų milijonų litų, o trečioji dingo į vandenį. Štai su ketvirtąja Milda nuolat palaiko ryšį, tapo geriausiomis draugėmis. Ji, išgirdusi Mildos istoriją, pažadėjo moteriai padėti ir išnešioti poros genetinį vaiką.

„Viltis vis dar gyva, nes medikai iš Latvijos mus nuramino ir pasakė, kad nepabandę nesužinosime. Priešingai negu daktarai iš Lietuvos, jie bent suteikė viltį. Lietuvoje trys gydytojai mane nurašė pasakydami: „Susitaikyk, kad vaikų daugiau nebeturėsi.“ 

Aš žinau, kad turėsiu. Net jei ir neteks pačiai gimdyti“, – ryžto nepraranda moteris.

Visą surogatinės motinos dirbtinio apvaisinimo procedūrą planuojama atlikti Latvijoje. Kur surogatinė motina gimdys, dar neaišku. Kol kas renkamasi iš šių variantų: Lenkija, Ukraina ir Gruzija. Šiose šalyse tai yra legalu.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko

Šeima

6 dalykai, kodėl vyrai bijo moters nėštumo

Nėštumo metu pokyčiai vyksta ne tik su būsimomis mamomis, bet ir būsimais tėčiais. Be to, pastarųjų pasikeitimai – reikšmingesni ir akivaizdesni, nei moters didėjantis pilvukas arba permaininga nuotaika.

Šeima

Gimdyti namuose norinčios moterys žada kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą

Lietuvoje nėra visame pasaulyje paplitusių natūralaus gimdymo centrų. Šitokiu būdu ribojama teisė rinktis gimdymo vietą, nors pasaulinė praktika rodo, kad toks šeimos pasirinkimas gali būti pateikiamas.Šiuolaikinis gimdymas namuose yra tvirtas žingsnis į priekį, nes daugybė tarptautinių organizacijų šiuo metu yra aiškiai išsakiusios poziciją, kad gimdymas ne ligoninėje yra saugus, jeigu jame dalyvauja medikai ir jeigu yra reglamentuota tvarka, kaip jis yra priimamas. Į tai atkreipia dėmesį ir Pasaulinė sveikatos organizacija ir Tarptautinė akušerių konfederacija ir kiti specialistai.

Šeima

Psichologės patarimai: kaip įveikti nėštumo baimę?

Vienas didžiausių gyvenimo stebuklų - vaiko gimimas. Tačiau daug moterų atidėlioja nėštumą geresniems laikams, sakydamos, kad kada nors joms atsibos vakarėliai, kada nors jos turės daugiau laiko. Tačiau dienos bėga, o tinkamas laikas vis neateina, vis randama naujų priežasčių, kodėl geriau vėliau, nors iš tiesų šios moterys tiesiog bijo. Apie dažniausiai pasitaikančias baimes ir jų įveikimo būdus kalbamės su psichologe Laura Bratikaite.

Šeima

Kaip moters psichiką paveikia abortas?

Abortai – viena iš labiausiai aptarinėjamų šiuolaikinių problemų. Tačiau retai kuris susimąsto, kaip abortai veikia moters psichiką. Žinoma, ne visos psichologinės pasekmės yra tendencingos, tačiau apie jas moterys turėtų žinoti iš anksto. Tuštuma, praradimas, gedėjimas. Paprastai tokie jausmai atsiranda praradus artimą žmogų.

Šeima

Pasaulyje mažėja nėštumo ar gimdymo metu mirštančių moterų skaičius

Per praėjusius 20 metų pasaulyje beveik perpus sumažėjo nėštumo ar gimdymo metu mirštančių moterų skaičius. Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) duomenimis, 2010-aisiais 287 000 moterų nėštumas baigėsi mirtimi. 1990 metais šis skaičius dar buvo 543 000. Nepaisant sumažėjusių mirties atvejų, beveik kas dvi minutes vis dar kur nors pasaulyje miršta nėščia ar gimdanti moteris.

Medicinos žinios

Pagalbinis apvaisinimas – jau įprasta medicininė praktika

Skaičiuojame 34 metus po pirmojo naujagimio gimimo, kuris buvo pradėtas pagalbinio apvaisinimo metodu. Visas šis laikotarpis tapo intensyvios plėtros metais – ši sritis buvo viena iš greičiausiai besivystančių medicinos sričių. Šiuo metu tai ne tik įprasta medicininė praktika, bet ir procesas, įtakojantis šalių demografiją.