Širdies ritmo sutrikimai padidina insulto grėsmę

Medicinos žinios

2012-10-06 13:16

Širdies ritmo sutrikimai padidina insulto grėsmę

Teksto dydis:

Ar jūsų širdis plaka vienodu ritmu? Kardiologai skelbia, kad nediagnozuoti širdies ritmo sutrikimai – tarsi lėtai tiksinti bomba. Vienas dažniausių širdies veiklos sutrikimų – prieširdžių virpėjimas – net penkis kartus padidina insulto riziką.

Galite net neįtarti, kad jus kamuoja širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas.

Mažiausiai trečdalis žmonių, sergančių šia liga, nieko nejaučia.

Tačiau kai kuriems liga pasireiškia dažnai kamuojamu dusuliu, galvos svaigimu, sutrikusio ir dažno širdies plakimo pojūčiu, krūtinės skausmu, nuolatiniu nuovargiu.

„Prieširdžių virpėjimas – dažnas sveikatos sutrikimas, užklumpantis vyresnio amžiaus žmones.

Jo rizika didėja su amžiumi. Ši būklė išsivysto vienam iš 25 žmonių, perkopusių per 60 metų slenkstį, ir vienam iš 10, sulaukusių aštuoniasdešimties”, – teigė praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos kardiologų asociacijos prezidentas Panos Vardas.

Jo teigimu, žmonių, kuriems išsivystys prieširdžių virpėjimas, ateityje tik daugės – ilgėjant gyvenimo trukmei tai taps nemenku iššūkiu sveikatos sistemai.

Mat viena pavojingiausių prieširdžių virpėjimo komplikacijų – insultas. Kasmet pasaulyje insultą patiria per 15 milijonų žmonių – kas trečias pacientas lieka neįgalus, kas trečias – miršta.

Apie tai, kaip gydytojai kardiologai gali padėti išvengti insulto, pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovu docentu Aru Puodžiukynu.

– Kas padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimą? Ar užtenka žmogaus pasakojimo apie pojūčius?

– Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad širdis plaka netolygiai, ir įtaria, kad tai – širdies ritmo sutrikimas. Tačiau yra daug įvairių širdies ritmo sutrikimų rūšių – ne tiktai prieširdžių virpėjimas.

Pagal paciento pasakojimą beveik neįmanoma pasakyti, koks sutrikimas kamuoja žmogų – tam reikia specialių tyrimų. Pats efektyviausias ir informatyviausias – kardiograma, užrašyta būtent tada, kai žmogui yra blogai, kai jo širdis plaka neritmiškai.

Kai kurie ritmo sutrikimai nėra pavojingi – nors ir sukelia tam tikrų nemalonių pojūčių, jie nekelia grėsmės nei sveikatai, nei gyvybei.

Kiti, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, gali nesukelti tiek daug nepatogumų, bet gali slėpti tiksinčią bombą – jeigu ji sprogsta, atgal kelio nėra.

– Kaip susiję širdies veikla ir insultas?

– Kai prieširdžiai neefektyviai susitraukinėja, sutrinka kraujo išstūmimas į skilvelius – kraujas susitvenkia, tuomet gali susidaryti krešulių.

Atitrūkęs nuo širdies sienelės krešulys su kraujo srove dažniausiai nukeliauja į galvos smegenų arterijas. Jai užsikimšus žūsta dalis smegenų – įvyksta insultas. Jo pasekmės gali būti įvairios – ir paralyžius, ir neįgalumas, ir net mirtis.

Jeigu žmogus lieka gyvas ir kai kurias funkcijas dar galima atkurti, jo gyvenimo kokybė dažniausiai nebus tokia, kokia buvo.

Todėl jeigu pasireiškia prieširdžių virpėjimas, turi būti įvertinta krešulių susidarymo rizika. Ligoniai turėtų vartoti vaistus, turinčius įtakos kraujo krešumui.

– Ar nustačius tokią diagnozę tenka keisti gyvenimo būdą?

– Širdies ritmo sutrikimų gyvenimo būdo pokyčiai neišgydo. Žinoma, sveika mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas dar niekam nepakenkė, bet naivu tikėtis, kad tai gali išgydyti. Ligą diagnozavus žmogų jau reikia gelbėti.

– Daugybę metų žmonės žinojo, kad kraują skystina aspirinas. Kodėl jis netinka?

– Aspirinas ir toliau vartojamas kitoms ligoms gydyti, tačiau nustačius prieširdžių virpėjimą šio preparato dažniausiai nepakanka.

Tai, ką žmonės populiariai vadina kraujo skystinimu, iš tiesų yra labai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug įvairių grandžių. Vienose situacijose reikia blokuoti vienas, kitose – kitas.

Todėl ir nereikėtų savarankiškai gydytis nei aspirinu, nei jokiais kitais vaistais – tiktai specialistas gali įvertinti, kokie kraujo krešėjimą veikiantys preparatai reikalingi.

Ar jūsų širdis plaka vienodu ritmu? Kardiologai skelbia, kad nediagnozuoti širdies ritmo sutrikimai – tarsi lėtai tiksinti bomba. Vienas dažniausių širdies veiklos sutrikimų – prieširdžių virpėjimas – net penkis kartus padidina insulto riziką.

Galite net neįtarti, kad jus kamuoja širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas.

Mažiausiai trečdalis žmonių, sergančių šia liga, nieko nejaučia.

Tačiau kai kuriems liga pasireiškia dažnai kamuojamu dusuliu, galvos svaigimu, sutrikusio ir dažno širdies plakimo pojūčiu, krūtinės skausmu, nuolatiniu nuovargiu.

„Prieširdžių virpėjimas – dažnas sveikatos sutrikimas, užklumpantis vyresnio amžiaus žmones.

Jo rizika didėja su amžiumi. Ši būklė išsivysto vienam iš 25 žmonių, perkopusių per 60 metų slenkstį, ir vienam iš 10, sulaukusių aštuoniasdešimties”, – teigė praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos kardiologų asociacijos prezidentas Panos Vardas.

Jo teigimu, žmonių, kuriems išsivystys prieširdžių virpėjimas, ateityje tik daugės – ilgėjant gyvenimo trukmei tai taps nemenku iššūkiu sveikatos sistemai.

Mat viena pavojingiausių prieširdžių virpėjimo komplikacijų – insultas. Kasmet pasaulyje insultą patiria per 15 milijonų žmonių – kas trečias pacientas lieka neįgalus, kas trečias – miršta.

Apie tai, kaip gydytojai kardiologai gali padėti išvengti insulto, pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovu docentu Aru Puodžiukynu.

– Kas padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimą? Ar užtenka žmogaus pasakojimo apie pojūčius?

– Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad širdis plaka netolygiai, ir įtaria, kad tai – širdies ritmo sutrikimas. Tačiau yra daug įvairių širdies ritmo sutrikimų rūšių – ne tiktai prieširdžių virpėjimas.

Pagal paciento pasakojimą beveik neįmanoma pasakyti, koks sutrikimas kamuoja žmogų – tam reikia specialių tyrimų. Pats efektyviausias ir informatyviausias – kardiograma, užrašyta būtent tada, kai žmogui yra blogai, kai jo širdis plaka neritmiškai.

Kai kurie ritmo sutrikimai nėra pavojingi – nors ir sukelia tam tikrų nemalonių pojūčių, jie nekelia grėsmės nei sveikatai, nei gyvybei.

Kiti, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, gali nesukelti tiek daug nepatogumų, bet gali slėpti tiksinčią bombą – jeigu ji sprogsta, atgal kelio nėra.

– Kaip susiję širdies veikla ir insultas?

– Kai prieširdžiai neefektyviai susitraukinėja, sutrinka kraujo išstūmimas į skilvelius – kraujas susitvenkia, tuomet gali susidaryti krešulių.

Atitrūkęs nuo širdies sienelės krešulys su kraujo srove dažniausiai nukeliauja į galvos smegenų arterijas. Jai užsikimšus žūsta dalis smegenų – įvyksta insultas. Jo pasekmės gali būti įvairios – ir paralyžius, ir neįgalumas, ir net mirtis.

Jeigu žmogus lieka gyvas ir kai kurias funkcijas dar galima atkurti, jo gyvenimo kokybė dažniausiai nebus tokia, kokia buvo.

Todėl jeigu pasireiškia prieširdžių virpėjimas, turi būti įvertinta krešulių susidarymo rizika. Ligoniai turėtų vartoti vaistus, turinčius įtakos kraujo krešumui.

– Ar nustačius tokią diagnozę tenka keisti gyvenimo būdą?

– Širdies ritmo sutrikimų gyvenimo būdo pokyčiai neišgydo. Žinoma, sveika mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas dar niekam nepakenkė, bet naivu tikėtis, kad tai gali išgydyti. Ligą diagnozavus žmogų jau reikia gelbėti.

– Daugybę metų žmonės žinojo, kad kraują skystina aspirinas. Kodėl jis netinka?

– Aspirinas ir toliau vartojamas kitoms ligoms gydyti, tačiau nustačius prieširdžių virpėjimą šio preparato dažniausiai nepakanka.

Tai, ką žmonės populiariai vadina kraujo skystinimu, iš tiesų yra labai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug įvairių grandžių. Vienose situacijose reikia blokuoti vienas, kitose – kitas.

Todėl ir nereikėtų savarankiškai gydytis nei aspirinu, nei jokiais kitais vaistais – tiktai specialistas gali įvertinti, kokie kraujo krešėjimą veikiantys preparatai reikalingi.

Man patiko Neblogai Man nepatiko

Medicinos žinios

Gimdyvės gyvybę Šiauliuose gelbėjo ir naujagimis

4

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų išgelbėta gimdyvės gyvybė verta stebuklo, nes sėkmę lėmė ir gydytojų profesionalumas, ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės. Toks atvejis, kai gimdyvei įvyksta spontaninis blužnies kraujagyslių plyšimas, Respublikinės Šiaulių ligoninės akušeriams-ginekologams – antras. Gal prieš dešimtmetį, mena vyresnieji gydytojai, buvo atvežta gimdyvė dėl blužnies kraujagyslių patologijos. Diagnozuoti šią ligą sunku, o kiekviena minutė labai svarbi. Pati moteris pasako tik kelis simptomus – sudėtingai diagnozei nustatyti to nepakanka.

Medicinos žinios

Rugsėjo 29 d. sostinės Rotušės aikštėje bus minima Pasaulinė širdies diena

1

Paskutinį rugsėjo šeštadienį (29 d.) sostinės Rotušės aikštėje bus minima Pasaulinė širdies diena, kurios šūkis visoje planetoje – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“. Renginio metu vyks sportiniai, kūrybiniai užsiėmimai visai šeimai. Vilniečiai bus skatinami aktyviai ir sveikai gyventi bei rūpintis savo širdies sveikata. Visi atvykę į sostinės Rotušės aikštę galės pasimankštinti pagal tai či metodiką, dalyvauti šiaurietiško ėjimo ir dviračių žygiuose.

Medicinos žinios

Reguliarus dantų valymas sumažina tikimybę patirti širdies smūgį

1

Britų medikai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad kasdien valant dantis užkertamas kelias ne tik karieso atsiradimui ar suteikia gaivų burnos kvapą. Taip pat sumažėja tikimybė susirgti širdies ligomis bei patirti širdies smūgį, rašo nhs.uk. Vis dėlto specialistai pritaria, kad esant gerklės infekcijai, padidėja rizika susirgti kvėpavimo organų ligomis, tarp jų ir pneumonija bei chroniška plaučių liga, kai bakterijos patenka į žemutinius kvėpavimo takus.

Medicinos žinios

Lietuvoje trūksta donorų

1

Rugpjūčio 31 dienos duomenimis, Lietuvoje inksto transplantacijos eilėje laukė 213 žmonių, kasos ir inksto komplekso - 23, širdies - 22, plaučių - 4, širdies ir plaučių komplekso - 4, kepenų - 52, ragenos - 168.

Medicinos žinios

Širdies chirurgai gelbėja sergančius plautine hipertenzija

1

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Širdies chirurgijos centre praėjusią savaitę sėkmingai buvo atlikta dar viena mirtinos ligos - plautinės hipertenzijos dėl lėtinės plaučių arterijos tromboembolijos - chirurginis gydymas (plaučių arterijos endarterektomija). Pasak VUL SK širdies chirurgo doc. Rimanto Karaliaus, kol kas tokios operacijos yra vienetinės.